Brangstant maisto produktams didėja jiems išleidžiama gyventojų pajamų dalis – gyventojai stengiasi netaupyti maisto sąskaita.
2011-ieji prasidėjo vartojimo prekių ir paslaugų kainų ūgtelėjimu – palyginti su gruodžio mėnesiu, jos padidėjo 0,4 proc. Per mėnesį daugiausia – 1,6 proc. – pabrango transporto prekės ir paslaugos, o labiausiai atpigo drabužiai ir avalynė – 6 procentais. Maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai per mėnesį pabrango 1,1 proc.
Statistikos departamento duomenimis, didžiausią įtaką maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų mėnesiniam kainų pokyčiui turėjo 5,7 procento pabrangę vaisiai ir daržovės, 1 procentu – pienas ir jo produktai, sūris, kiaušiniai, 0,7 procento – duona ir grūdų produktai, 2,5 – kava, arbatžolės, kakava, 1,6 – daržovės ir bulvės, 2,2 – sviestas, aliejus ir riebalai.
Transporto prekių ir paslaugų kainų pokyčiui didžiausią įtaką turėjo 2,9 procento pabrangę degalai, (benzinas pabrango 2 proc., dyzelinas – 4,4 proc., suskystintos automobilinės dujos – 5,3 procento), 6,2 – keleivinio geležinkelių transporto paslaugos, 0,7 – lengvieji automobiliai ir 5,2 procento atpigusios keleivinio oro transporto paslaugos.
Būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro grupės prekių ir paslaugų kainų pokyčiui daugiausia įtakos turėjo 14,9 procento pabrangęs kietasis kuras, 5,1 – suskystintos dujos maistui gaminti ir 6,2 procento atpigusios gamtinės dujos. Drabužių ir avalynės grupės kainų pokyčiui įtaką darė dėl sezoninių nuolaidų 6,7 procento sumažėjusios drabužių ir 5,2 procento – avalynės kainos.
2011 m. sausio mėn. metinė (2011 m. sausio mėn., palyginti su 2010 m. sausio mėn.) infliacija sudarė 2,9 procento. Metinį kainų pokytį lėmė pabrangę maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai, būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro grupės prekės ir paslaugos, transporto prekės ir paslaugos ir atpigę drabužiai ir avalynė, ryšių prekės ir paslaugos, būsto apstatymo, namų apyvokos įrangos ir kasdienės būsto priežiūros prekės ir paslaugos. Vartojimo prekės per metus pabrango 3,9 procento, o paslaugos atpigo 0,2 procento.
„Kaip ir buvo tikėtasi, šių metų sausio mėn. vartojimo kainos išaugo 0,4 proc. Metinis vartojimo kainų augimas sausį sulėtėjo ir buvo 2,9 proc., kai mes prognozavome 3,0 proc. Bent jau kol kas manome, kad pastarasis metinis infliacijos sulėtėjimas yra laikino pobūdžio ir per ateinančius mėnesius infliacija vėl paspartės. Tai nulems tiek išoriniai, tiek ir vidiniai veiksniai: vis dar bus jaučiamas akcizų padidinimo poveikis, išnyks sezoninio kainų sumažėjimo įtaka. Be to, yra rizika, kad kylančios pasaulinės maisto ir naftos kainos gali pratęsti kainų augimo tendencijas. Taigi mes padidinome savo vidutinės infliacijos prognozę šiems metams nuo 2,3 proc. iki 3,2 proc.“ – sakė „Danske“ banko vyresnioji analitikė Baltijos šalims Violeta Klyvienė.
Brangstant maisto produktams didėja jiems išleidžiama gyventojų pajamų dalis – gyventojai stengiasi netaupyti maisto sąskaita. Statistikos departamentas skaičiuodamas vartojimo išlaidų svorį maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų dalį padidino 0,9 procentinio punkto iki 26,6 proc. Daugiausia padidėjo išlaidos daržovėms ir bulvėms, pienui ir jo produktams, sūriui, kiaušiniams, sumažėjo – mėsai ir jos produktams. 0,8 proc. punkto padidėjo būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro grupės prekėms ir paslaugoms skiriama išlaidų dalis, užtat 0,6 procentinio punkto sumažėjo išlaidų poilsio ir kultūros prekėms ir paslaugoms bei 0,4 proc. punkto – ryšių prekėms ir paslaugoms lyginamieji svoriai.
