Magnis – vienas iš nepakeičiamų makroelementų: mūsų organizme jis užima ketvirtą vietą po natrio, kalio ir kalcio.
Žmogaus organizme sąveikaudamas su daugeliu fermentų, magnis dalyvauja kūno temperatūros reguliavime ir pačiuose svarbiausiuose apykaitos procesuose: energijos, baltymų, angliavandenių ir riebalų. Tai kodėl būtent magnio mums nuolat trūksta?
Praktiškai nepakeičiamas
Magnio yra visuose žmogaus organizmo audiniuose, nes jis būtinas, kad ląstelės normaliai funkcionuotų.
Tik nedaugelyje medžiagų apykaitos reakcijų magnis nedalyvauja. Jis yra vienas esminių elementų, atsakingų už energijos gamybą ląstelėse, todėl naudojamas gydant širdies ir kraujagyslių ligas, fibromialgiją.
Magnis padeda subalansuoti cukraus kiekį kraujyje, sureguliuoti nervinių impulsų perdavimą ir raumenų susitraukimą, gerina kraujospūdį. Todėl šio mineralo poreikis keliskart išauga esant fiziniams krūviams, stresui, tvyrant karščiams, taip pat nėštumo ir maitinimo krūtimi laikotarpiu, po maudynių pirtyje, esant nesubalansuotai dietai, piktnaudžiaujant alkoholiu ir dėl lėtinio nuovargio sindromo.
Grožio sargybinis
Magnis turėtų būti labai svarbus moterims dar ir dėl to, kad puoselėja grožį iš vidaus. Jis būtinas, kad odos ląstelėse be kliūčių vyktų apykaitos procesai. Kai trūksta magnio, šie procesai sulėtėja. O kartu su jais – vandens ir druskų apykaita organizme.
Taip pat magnio deficitas neigiamai veikia kolageno, atsakingo už jungiamojo audinio stangrumą bei tankumą, sintezę. Tada jau belieka vienas žingsnis iki celiulito…
Taigi prasta odos, plaukų ir nagų būklė irgi gali būti vienu iš ankstyvųjų magnio deficito požymių.
Uždaras ratas
Magnis ypač svarbus nervų sistemai: šis makroelementas padeda ją palaikyti ir užtikrinti atsparumą stresui – neatsiejamam šiuolaikinio gyvenimo „prieskoniui“. Tokie nemalonūs požymiai kaip padidėjęs jautrumas stresui, dirglumas, sutrikęs miegas, greitas nuovargis gali būti įspėjimas, kad organizme stinga magnio.
Beje, svarbu prisiminti, kad stresą ir magnį, deja, sieja abipusis ryšys: esant magnio deficitui organizme mes jautriau reaguojame į stresą, tačiau būtent stresas greičiausiai ir „išgarina“ magnio jonus iš mūsų ląstelių.
Būsimoms mamoms
Magnis nepaprastai svarbus moters reproduktyvinei funkcijai. Jeigu šio makroelemento organizme yra pakankamai, mažėja tokių nemalonių PMS – priešmenstruacinio sindromo – simptomų, tokių kaip tinimai, galvos skausmai, dirglumas, nuotaikų kaita, išsekimas, kūno svorio svyravimai, – tikimybė.
Statistika rodo, kad didžiausias magnio deficitas paprastai nustatomas nėščiosioms – šioje grupėje jis paplitęs net 81,2 proc. O juk normalus magnio lygis būtinas sėkmingam nėštumui: makroelementas užtikrina visavertį vaisiaus vystymąsi, normalų gimdos tonusą, normalų kraujo krešumą, stangrina jungiamąjį audinį, padeda kontroliuoti arterinį kraujospūdį.
Dėmesio – deficitas!
Magnio deficito organizme simptomai, iš kurių ankstyviausiais laikomi apetito praradimas, pykinimas ir vėmimas, silpnumas ir išsekimas, skirstomi į ūmius bei ilgalaikius.
Pirmieji – tai padažnėjęs pulsas, aritmija, trūkčiojimai užmiegant, tikai, spazmai, silpnas raumenų tonusas. Prie ilgalaikių magnio deficito požymių, turbūt nustebsite, priskiriama osteoporozė. Pagrindiniais šios ligos kaltininkais tradiciškai laikomas kalcio ir vitamino D3 stygius, tačiau pamirštama paminėti, kad nors kalcis labai svarbus kaulų tankiui, būtent magnis užtikrina jų lankstumą.
Dėl tos pačios priežasties magnio trūkumas toks pavojingas nėštumo metu – juk jis gali lemti sunkias ydas vystantis vaisiaus veido kaulams, nervų sistemai.
Be būsimųjų mamų, yra ir daugiau žmonių grupių, linkusių į magnio deficitą, – tai sergantieji virškinimo trakto ligomis, II tipo diabetu bei alkoholikai.
O kas kaltas?
Mokslininkų ir medikų nuomonė šiuo klausimų vieninga: kaltas nukrypimas nuo tradicinės mitybos. Magnio gausu duonoje su sėlenomis ir visose žalios spalvos daržovėse: salotų lapuose (užaugintuose žemėje, o ne ant vandens!), jūržolėse (nepamirškite taisydami salotas įdėti ir jūros kopūstų). Rytą paskubomis išmaukę puodelį kavos ir pasrėbę dribsnių normalios šio makroelemento dozės tikrai negausime.
Dar iš mūsų organizmo magnį atima cigaretės, oraliniai kontraceptikai ir, žinoma, stresas (ne tik psichologinis ir emocinis, bet ir sukeliamas triukšmo, oro temperatūros): kartu su adrenalino pliūpsniu iš organizmo su šlapimu pasišalina ir vertingasis magnis.
Ką daryti
Žmogaus organizmas negamina magnio, todėl visą jo kiekį privalome gauti su maistu ir geriamuoju vandeniu. O tas kiekis nėra menkas. Rekomenduojama magnio paros norma yra:
vaikams – 50–200 mg,
paaugliams – 350–400 mg,
moterims – 300 mg (nėščiosioms ir žindančiosioms – 350–380 mg, vyresnio amžiaus – 400–720 mg),
vyrams – 300 mg.
Todėl specialistai pataria papildyti valgiaraštį jūržolėmis, žuvimi, ankštinėmis daržovėmis, grūdiniais augalais, džiovintais vaisiais, bananais, špinatais, gražgarstėmis, brokoliais, salotomis, įvairiomis uogomis.
Magnio ypač daug yra žuvyse, kaip jau minėta, visose žalios spalvos daržovėse (įskaitant ir svogūnų laiškus, kopūstus). Daug šio makroelemento yra ir riešutuose, tačiau organizmas – ir ypač vaikų – iš riešutų magnį pasisavina labai prastai.
Gera žinia smaližiams: magnio gausu juodajame šokolade. Bet bloga žinia ta, kad šokoladas, kaip ir riešutai, labai kaloringas produktas, taigi nerekomenduojamas valgyti kasdien ir dar dideliais kiekiais.
Deja, tokia jau tikrovė: kasdienis mūsų racionas dažniausia negali užtikrinti būtino magnio kiekio. Todėl pagalbon tenka pasitelkti įvairius preparatus su magniu. Jie gaminami su organinėmis magnio druskomis, nes jas organizmas pasisavina geriau.
Kokį magnio preparatą vartoti, geriausiai patars gydytojas, bet beveik neabejotinai jame bus dar ir vitamino B6 – jis palengvina makroelemento pasisavinimą ir patekimą į ląsteles.
Faktas
Normaliomis aplinkybėmis žmogaus organizme yra gana didelis magnio kiekis (apie 25 g) ir bemaž pusė jo – kauluose.
Parengė Sandra MIŠKINIENĖ
