Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras (MOSTA) aiškinosi, kaip absolventams sekasi baigus mokslus – ar įsidarbina ir kiek uždirba. Šio vadinamojo specialistų kvalifikacijos žemėlapio duomenys leis aukštosioms mokykloms matyti darbo rinkos poreikius, tobulinti studijų programas. Darbdaviai gaus informacijos apie specialistus, o moksleiviams ir studentams bus aiškiau, ko reikia darbo rinkai.
Specialistų kvalifikacijos žemėlapis atskleidė, kad baigę studijas iškart įsidarbina daugiau nei 75 procentai absolventų.
Suskirstė į zonas
Analizė atskleidė, kad absolventų įsidarbinimas vidutinį šalies užimtumo lygį viršija 70 procentų. Iškart įsidarbina daugiau nei 75 procentai baigusiųjų studijas. Įsidarbina 88 procentai magistrų, 82 procentai baigusiųjų kolegijas ir 81 procentas universitetų bakalaurų.
Universitetų absolventai uždirba daugiau nei kolegijų. Didžiausius atlyginimus gauna Kauno aukštųjų mokyklų absolventai. Be to, magistrai uždirba daugiau nei bakalaurai. Pavyzdžiui, matematikos ir kompiuterių mokslų bakalaurai uždirba vidutiniškai 555 eurus, o magistrai – kone dviem šimtais eurų daugiau.
Nustatyta, kad praėjus metams po studijų baigimo įsidarbina daugiau nei 80 procentų inžinerijos, technologijos, verslo ir vadybos, komunikacijos, medicinos ir sveikatos, socialinių studijų absolventų.
MOSTA Studijų politikos stebėsenos skyriaus vedėja dr. Julija Umbrasaitė sako, kad per analizę labai nustebinusių dalykų nebuvo. Jos manymu, tai gal ir gerai, nes pasitvirtino loginės prielaidos.
Vertinti du pagrindiniai rodikliai – 2013 metų absolventų įsidarbinimas ir atlyginimai. Analizuota, kaip jiems sekėsi po metų – 2014-ųjų birželį. Absolventai buvo suskirstyti į keturias zonas. Į žaliąją zoną pateko tie, kurie uždirbo daugiau nei vidutiniškai ir įsidarbinimas jų didesnis nei vidutinis. Geltonojoje zonoje liko tie, kurių įsidarbinimas geresnis nei vidurkis, tačiau atlyginimai mažesni nei vidurkis.
Į raudonąją zoną pateko tie, kurie įsidarbina prasčiau nei vidurkis ir uždirba mažai. Buvo ir pilkoji zona. Ji daugiau teorinė, nes kol kas nė vienas į ją nebuvo įtrauktas. Tai žmonės, kurie uždirbo daug, bet jų specialybės poreikis rinkoje labai mažas.
Reikia gilesnės analizės
Į absolventų sėkmę pažvelgta ir pagal tai, ar jie studijavo kolegijoje, ar universitete. Pasak J. Umbrasaitės, žaliojoje zonoje išsiskiria baigusieji kolegijose ir universitetuose matematikos ir kompiuterijos mokslus. Ant ribos yra inžinerijos krypčių studijos.
Dėl likusiųjų raudonojoje zonoje, jos manymu, reikia išsamesnio tyrimo. Baigusieji teisės studijas tiek kolegijose, tiek universitetuose įsidarbino prasčiau ir gavo mažesnius atlyginimus nei vidurkis. Pasak vedėjos, ši analizė atlikta pagal „Sodros“ duomenis. Yra tikimybė, kad dalis šių žmonių gali būti statutiniai pareigūnai, tačiau apie juos duomenų iš „Sodros“ MOSTA negavo. Ateityje tikimasi duomenis turėti, tad analizė bus tikslesnė. Beje, baigusieji teisės magistro studijas įsidarbina ir gauna didesnį atlygį nei vidurkis.
Be to, yra studijų krypčių, kurias baigus įsidarbinant keliami tam tikri kvalifikaciniai reikalavimai. Pavyzdžiui, teisė, medicina, architektūra ir panašiai.
„Tai ir gali nulemti bakalauro absolventų situaciją. Reikėtų analizuoti, kaip jiems sekasi laikui bėgant“, – sako J. Umbrasaitė.
Analizė atskleidė, kad raudonojoje zonoje nėra nė vieno, baigusio magistro studijas. Teigiama, kad daugeliui specialistų sekasi gana gerai. Tiesa, kai kurių sričių absolventams reikėtų aukštesnės kvalifikacijos – magistro studijų.
Apie išvykusius dirbti į užsienį absolventus duomenų neturima – ši informacija kol kas neprieinama. Tikimasi tokių žinių turėti ateityje.
Labiau vertina gebėjimus
Panevėžio Vytauto Žemkalnio gimnazijos direktorius Artūras Totilas sako skeptiškai vertinantis panašius tyrimus. Jis abejojo, ar abiturientai, rinkdamiesi ateities kelią, studijuos tą kvalifikacijų žemėlapį.
Mokyklos vadovo manymu, nemaža dalis jaunimo, baigusio mokyklas, išvyksta gyventi ir dirbti į užsienį, kur visai kitos galimybės. Kol bus tokia atskirtis, mažai kas keisis. Direktoriaus nuomone, verslininkai, rinkdamiesi darbuotoją, labiau vertina jo gebėjimus, o ne tai, ką žmogus baigęs.
Panevėžio rajono Mykolo Antanaičio gimnazijos direktorius Vaidas Pocius mano, kad panaši informacija turi įtakos renkantis specialybę, tačiau teigė negalintis pasakyti, kad ta įtaka būtų labai didelė. Jo manymu, kiekviena informacija apie įsidarbinimą, atlyginimus yra naudinga.
„Galbūt daugelis dar neįsivaizduoja savęs dirbančio, nes laukia studijos. Kai toks didelis pasirinkimas, suspėti su informacijos srautu sunku, tad tokia analizė naudinga, tik kažin ar ja daugelis pasinaudoja“, – sako direktorius.
Vyksta lūžis
KTU Panevėžio technologijų ir verslo fakulteto dekanė Daiva Žostautienė mano, kad didesnį universitetų absolventų atlyginimą galbūt lemia motyvacija, gabumai, gebėjimas kurti, o ne tik vykdyti. Pasak jos, ateities perspektyvos, geresnis darbas yra susiję su kūrybiškumu. Dekanės nestebina, kad, nors ir kalbama apie vadybininkų perteklių, tačiau, kaip rodo analizė, didžioji jų dalis susiranda darbą.
D. Žostautienės teigimu, gerų vadybininkų visada reikia, o prastų, nesvarbu, kokios srities specialistų, nelaukiama. Įmonių vadovai dažnai sako, kad reikia inžinieriaus, technologinių mokslų specialisto, turinčio vadybinių gebėjimų. Ne veltui įgyvendinama strategija jungti abu mokslus – vieniems suteikti matematinių ir loginių įgūdžių, o kitiems – vadybinių gebėjimų.
Panevėžio kolegijos direktorius Egidijus Žukauskas sako, kad vienas paaiškinimų, kodėl baigusieji universitetus uždirba daugiau nei kolegijų absolventai, galėtų būti susijęs su tuo, kad universitetinį išsilavinimą turintieji dažniau įsidarbina įmonėse, susijusiose su mokslo pasiekimais. Baigusieji kolegijas dažniausiai dirba pramonėje. Universitete, jo teigimu, kitas profilis, kita pridėtinė vertė.
Be to, žemėlapis neparodo, kiek kolegijų absolventų įsidarbina Vokietijoje, Norvegijoje ir panašiai. Tai iškraipo statistiką.
Jo manymu, faktas, kad daugiau nei 75 procentai aukštųjų mokyklų absolventų įsidarbina, vertinant bendrą situaciją, yra geras rezultatas. Tuo labiau kad šiuo metu kaip tik pertvarkoma švietimo sistema ir daugiau dėmesio skiriama darbo rinkos poreikiams.
Daiva SAVICKIENĖ
