Pasaulio čempionatas Brazilijoje bus pati didžiausia ir ryškiausia scena. Tačiau joje sužibėti visomis spalvomis lemta toli gražu ne kiekvienam. IQ siūlo akylai stebėti vienuolika čempionato žvaigždžių, kurios bus šlovinamos, o gal palydėtos švilpimu.
Cristiano Ronaldo
(Portugalija)
2006-aisiais jis dar nebuvo megažvaigždė, 2010 m. norėtųsi ištrinti iš atminties, tad logiška, kad C. Ronaldo laikas atėjo 2014 m. Juk taip? Auksinio kamuolio savininkas yra pasiekęs aukščiausią karjeros tašką. Žaisdamas Madrido „Real“ jis įmušė daugiau nei 50 įvarčių, pagerino vieno Čempionų lygos sezono įvarčių rekordą ir beveik vien savo kojomis Portugaliją atvedė į Braziliją. Jei ir yra žaidėjas, kuris pirmą kartą nuo 1986 m. ir Diego Maradonos laikų čempionatą gali paversti asmeniniu šou, tai – C. Ronaldo. Tiesa, šias viltis kiek aptemdė sezono pabaigoje portugalą užklupusios traumos. Karalių gali sustabdyti tik gamta.
Lionelis Messi
(Argentina)
Kas nutiko Leo? Ar jis prarado aistrą futbolui? Šį sezoną jautė fizinį, o dar labiau – psichologinį nuovargį? Gal taupė jėgas tam mūšiui, kuris vis dar laikomas svarbiausiu futbolo hierarchijoje? Visi atsakymai paaiškės per mėnesį Brazilijos stadionuose. Iki šiol du čempionatai nuvylė ir patį L. Messi, ir visą Argentiną. Į Braziliją argentinietis keliaus kaip brangiausiai mokamas planetos žaidėjas (po 20 mln. eurų už sezoną), tad dabar misija paprasta – parodyti, kas bosas.
Edenas Hazardas
(Belgija)
Belgijos futbolo mokykla užaugino tikrą brangakmenių armiją, bet niekas iš jos nešviečia taip ryškiai, kaip E. Hazardas. Jau prieš penkerius metus, kai dinamiškas saugas žibėjo „Lille“, buvo akivaizdu, kad futbolo pasaulis netrukus kalbės apie naują superžvaigždę. Antrą sezoną Londono „Chelsea“ komandoje belgas atrodė dar labiau subrendęs. Prie to prisidėjo ir kelios José Mourinho pamokėlės, pavyzdžiui, sprendimas neregistruoti lyderio į rungtynes po to, kai jis dieną vėlavo grįžti iš Prancūzijos. E. Hazardas atrodo užmiršęs jaunatviškus kaprizus – tai reiškia, kad jo limitas yra dangus.
Neymaras
(Brazilija)
Faktas, kad Brazilijos futbolo perlas pirmuoju bandymu Europos neužkariavo. 15 įvarčių per 41 rungtynes neblogas rodiklis, bet „Barcelona“ tikrai tikėjosi kitokio indėlio iš brangiausio savo pirkinio. Šiuos rezultatus galima pateisinti prisitaikymo laikotarpiu ir užbuksavusia pačios ekipos tiki-taka. Brazilijos rinktinėje viskas bus kitaip. Neymaras yra ryškus „Selecao“ kariaunos karvedys, ryžtingai kviečiantis į mūšį. 22 metų puolėjas ir muša įvarčius, ir puikiai asistuoja. Dar svarbiau – jam nuo veido beveik niekada nedingsta šypsena. Šios dažnai pristigdavo per pirmą sezoną Katalonijoje.
Luisas Suárezas
(Urugvajus)
Ar galima per sezoną tapti normaliu žmogumi? 31 įvartis, „Premier“ lygos geriausiojo apdovanojimai, (beveik) jokios vaidybos, padorus elgesys visą sezoną ir aikštėje, ir už jos ribų. L. Suárezui to užteko jei ne iki galo nusimesti, tai bent priversti visus primiršti jam lipdytas žmogėdros, rasisto ir aktoriaus etiketes. Urugvajiečio talentu aikštėje iš esmės niekada neabejota. Tai vienas labai retų šių dienų futbolininkų, kuris gali įveikti tris keturis varžovus ir įmušti įvartį „iš oro“. Iki šiol savo talentus skandalais užgoždavo pats sportininkas. Naujasis L. Suárezas į antraštes patenka dėl teigiamų priežasčių. Įvarčių ir magiško kamuolio varymosi.
Marco Reusas
(Vokietija)
Vokietija visiškai nebeturi puolėjų, bet ir kam jie, kai aplink tokie atakuojantys saugai, kaip M. Reusas? Dortmundo „Borussios“ variklis yra greitas, techniškas ir universalus, o galingiausias jo ginklas – stulbinančiai galingi smūgiai abiem kojomis. M. Reusas debiutuos pasaulio čempionate, bet pratintis ar drebėti ne laikas. Brazilijos karštis ir drėgmė reikalaus ir didžiulės fizinės ištvermės – tai dar vienas svarbus 23 įvarčius per sezoną įsūdžiusio saugo pranašumas.
Paulis Pogba
(Prancūzija)
Pasitraukus Patrickui Vieirai, Prancūzijos rinktinė kurį laiką neturėjo dominuojančio atraminio saugo. Dabar rado. P. Pogbai – vos 21-i, tačiau su Turino „Juventus“ dukart Italijos čempionu tapęs jaunuolis jau vadinamas vienu geriausių savo pozicijos žaidėjų visame pasaulyje. Aukštas (186 cm) ir lieknas, bet tvirtas ir lankstus. Savo ilgomis kojomis iškrapštantis kamuolį iš varžovų ir jau dabar puikiai perprantantis žaidimą. Maža to, prancūzas ne tik ginasi ir pradeda kombinacijas. Jis gali taip šauti iš už baudos aikštelės ribų, kad komentatoriai rėktų iki užkimimo.
Mario Balotelli
(Italija)
Įgimtas talentas dažniausiai turi šalutinį poveikį. Prisiminkite kad ir vieną genialiausių visų laikų tapytojų Vincentą van Goghą, nusipjovusį ausį. M. Balotelli gebėjimai ant žolės – nepaneigiami, bet su savimi jis atsineša ir rimtą bagažą. Grįžęs į Italiją 23 metų snaiperis kurį laiką atrodė apsiraminęs, tačiau metų pradžioje vėl pateko į pirmuosius puslapius po konfliktų su žiniasklaida. Tiesa, atrodo, kad Italijos rinktinėje M. Balotelli pažabojamas, o už tai didžiausi nuopelnai kartu su treneriu Cesare Prandelli atitenka veteranams Andreai Pirlo ir Gianluigi Buffonui. Jei žaidėjui Brazilijoje rūpės vien futbolas, jis gali tapti penktuoju Apokalipsės raiteliu. Oponentų gynėjams ir vartininkui.
Sergio Ramosas
(Ispanija)
Natūralu, kad didžiausias žiniasklaidos ir aistruolių dėmesys atitenka puolėjams ir saugams. Jie muša įvarčius, atlieka mirtinus perdavimus ir dažniausiai patenka į stambius TV režisierių planus. Bet ne veltui sakoma, kad puolimas laimi rungtynes, o gynyba – čempionatus. Ispanijos rinktinė galėtų pasiūlyti penkis šešis kandidatus į potencialias pirmenybių žvaigždes, bet šįkart norisi duoklę atiduoti S. Ramosui. Nepriekaištingas sezonas Madrido „Real“ komandoje, du įvarčiai Čempionų lygos pusfinalyje ir girdimas balsas drabužinėje. Šiuo metu pasaulyje nėra geresnio vidurio gynėjo už S. Ramosą.
Raheemas Sterlingas
(Anglija)
Į šį vienuoliktuką būtina įtraukti ne tik savo vardą jau pateisinusias žvaigždes, bet ir tokių, kurie gali sužibėti būtent Brazilijoje. Tiesa, R. Sterlingo nežinomu nepavadinsi. Kai „Liverpool“ strategas Brendanas Rodgersas 19-metį pavadino geriausiu savo kartos žaidėju pasaulyje, futbolo specialistai nelabai ir puolė ginčytis. Anglas pasižymi ne tik sprogstančiu greičiu, bet ir savitu klaidinančių judesių arsenalu. Jei sulauks Anglijos trenerio Roy’aus Hodgsono pasitikėjimo, labai tikėtina, kad per čempionatą R. Sterlingo kursas šoktels į viršų.
Yaya Touré
(Dramblio Kaulo Krantas)
Triskart geriausias Afrikos futbolininkas neseniai pareiškė, kad Juodojo žemyno žaidėjai pernelyg nuvertinami skirstant svarbiausius futbolo pasaulio apdovanojimus. Su Y. Touré sunku nesutikti, nes jis neką mažiau už L. Suárezą nusipelnė geriausio Anglijos „Premier“ lygos žaidėjo titulo. 20 įvarčių tėra pirma istorijos dalis, nes prie to reikia pridėti žvėriškus reidus per pusę aikštės, mirtinus baudos smūgius ir visai nedramblišką plastiką netoli varžovų vartų. Y. Touré net įžengęs į ketvirtą dešimtį sugebėjo į savo repertuarą įtraukti naujų elementų, o dabar pats laikas pagaliau šį tą nuveikti su sceną paliekančia auksine Dramblio Kaulo Kranto futbolininkų karta.
