(Scanpix nuotr.)
Keturi madingiausi pasaulio miestai, keturi skirtingi įvaizdžiai, dažnai įkvepiantys žymiausius pasaulio dizainerius – Niujorkas, Milanas, Londonas, Paryžius. Kad ir kaip būtų keista, šių miestų vyriško stiliaus kodai dažnai pasirodo esantys kur kas įdomesni už naujausias moteriškos mados tendencijas.
Mados sostinių stileivos tikrai nebijo eksperimentuoti su naujausiomis ir drastiškiausiomis kolekcijomis, bet niekada nepamiršta, kad nauja dažnai tėra pamiršta sena. Rezultatas – mados tradicijų ir inovacijų deriniai, kurie neabejotinai gali praversti ir šiuose miestuose negyvenantiems mados gerbėjams.
NIUJORKAS. Šis miestas – vos ne paskutinė klasikos tvirtovė, dar nepaskendusi šiuolaikinės eklektikos jūroje. Niujorko mados gerbėjai nėra linkę į drastiškus eksperimentus ir mano, kad pagrindinės gatvės stiliaus mantros „viskas leidžiama“ nereikėtų su prasti pernelyg tiesiogiai. Vyrai nepriekaištingo kirpimo kostiumais – lyg Manhatano vizitinė kortelė, dažnai nustelbianti visas drąsiausių eksperimentatorių pastangas.
Tačiau nemanykite, kad Niujorkas įstrigo XX amžiaus viduryje, nes vyrų apranga ne stokoja nei ryškių spalvų, nei androginiškų siluetų, bet rezultatas dažniausiai yra gan ramus ir neabejotinai skoningas. Niujorko mados gerbėjai itin saikingai naudoja aksesuarus ir vengia stambių rankinių ar pernelyg ryškių akcentų. Svarbiausia tikrojo Niujorko džentelmeno puošmena – subtiliais raštais puoštas šilkinis Hermès šalikas. Niujorko stiliaus kodas: nepriekaištingas plonos vilnos kostiumas, subtilūs aksesuarai. Gatvės stiliaus akcentas – nespalvoti deriniai.
LONDONAS. Ak, tai be galo sudėtinga. Juk iš tikrųjų niekas nieko nežino apie šiuolaikinį Londono stilių. Koks jis iš tiesų? Aristokratiškas? Ironiškas? Pankiškas? Kad ir kaip būtų, jokių ypatingų pagarbos tradicijoms apraiškų čia tikrai nepamatysite. Svarbiausias Londono stilių apibūdinantis žodis – eklektika. Būtent šios sostinės stileivoms priklauso mūsų laikais jau kiek pabodęs atradimas: klasikinio švarko derinimas su rėksmingais klubiniais marškinėliais. Tačiau Londono mados gerbėjai dažnai nesibaido ir gerokai drastiškesnių eksperimentų.
Niekada joks tikras paryžietis nei savęs, nei savo aprangos nevertins pernelyg rimtai. Ko gero, būtent šitaip gimsta sunkiai paaiškinamas reiškinys, kurį prancūzai vadina žodeliu chic.
Anglijos sostinės eklektika – drąsi, rėksminga, dažnai nepaisanti jokių stiliaus ir net skonio normų, tačiau būtent dėl to ji atrodo taip patraukliai. Tiesa, vargu ar vertėtų tokiais eksperimentais užsiimti už Londono ribų, kadangi tik šiame mieste vyrai gali suderinti kelias ryškias ir tarpusavyje nieko bendra neturinčias spalvas, patrumpinti kelnes vos ne iki kelių ar pasirodyti viešumoje su glamžytu ar įvairiaspalvėmis dėmėmis margintu švarku. Londono stiliaus kodas: kuo keisčiau, tuo geriau. Londono mados gerbėjas niekada neatrodys nepriekaištingai – tai pernelyg nuobodu.
MILANAS. Europa kur kas labiau linkusi eksperimentuoti, bet sunku pasakyti, ar Milanas šiuo atveju gali tarnauti kaip geras madingos vyriškos eklektikos pavyzdys. Milane taip pat yra gerbiamos tradicijos. Maža to, šio miesto gyventojų stiliui būdingas kitur beveik nepasitaikantis ramus ir kartu kiek ironiškas aristokratiškumas, menantis didingą Italijos, kaip kultūros ir meno sostinės, praeitį.
Milano džentelmenai puikiai išmano pačias smulkiausias vyriškos aprangos subtilybes. Nereikšmingų detalių šiame mieste tiesiog nebūna – tik čia galite pamatyti nepriekaištingą marškinių rankovių ilgį (ir, beje, kaip tokie marškiniai derinami su tinkamais švarkais), elegantiškiausias pasaulyje tiesias klasikinio kirpimo kelnes ir labiausiai žvilgančius rankų darbo batus. Tačiau ši klasikinė ramybė greitai pasirodys esanti apgaulinga.
Milano stiliui būdingas kitur beveik nepasitaikantis ramus ir kartu kiek ironiškas aristokratiškumas.
Atėjus šiltajam sezonui, Milano mados gerbėjas kaipmat spjaus į klasiką ir prie elegantiško pilko švarko pasirinks ryškiai oranžines ar rožines kelnes, o klasikinius marškinius paįvairins gėlytėmis ar žvaigždutėmis margintu kaklaryšiu. Ir tai nestebina, nes tikriesiems aristokratams leidžiama beveik viskas. Milano stiliaus kodas: klasika „su cinkeliu“, ironija ir nepriekaištingas gebėjimas derinti spalvas.
PARYŽIUS. Svarbiausia pasaulio stiliaus tvirtovė, diktuojanti madas, naikinanti tendencijas ir kartu griaunanti visus įmanomus klasikinio vyriško stiliaus pamatus. Nieko nepadarysi – juk Paryžius yra Paryžius. Atrodo, kad šis miestas surinko esminius visų trijų anksčiau minėtų mados sostinių stilistinius privalumus ir apdorojo juos savaip. Paryžiaus mados gerbėjai nemėgsta ryškių spalvų, bet tai nereiškia, kad jų spintose dominuoja nespalvoti drabužiai. Jie nepriekaištingai sugeba viename ansamblyje suderinti kelias spalvas, tačiau… Tai bus veikiau net ne spalvos, o subtilūs ir be galo skoningi atspalviai.
Pagrindiniai aksesuarai – šalikai ir apyrankės, populiariausi siluetai – lengvi, minkšti, jokiu būdu ne griežti ir ne klasikiniai. Daug minkšto trikotažo, daug pastelinių atspalvių. O svarbiausia – niekada joks tikras paryžietis nei savęs, nei savo aprangos nevertins pernelyg rimtai. Ko gero, būtent šitaip ir gimsta sunkiai paaiškinamas reiškinys, kurį prancūzai vadina žodeliu chic. Paryžiaus stiliaus kodas: subtilios spalvos ir žaisminga elegancija. Stilius – eksperimentinis, bet jokiu būdu ne drastiškas.
