Žemės riešutai
Britų laikraštis „Daily Telegraf“ apie naują gydymo metodiką
rašo: „Tai gali būti pradžia, vedanti maisto alergijos pabaigos link“.
Naująją gydymo metodiką pasiūlė Adenbruko ligoninės Kembridžo
daktaras Endriu Klarkas. Ta metodika padėjo 21 vaikui atsikratyti stipriausios
žemės riešutų alergijos.
Ši liga Didžiojoje Britanijoje itin paplitusi, nuo jos kenčia
vienas iš penkiasdešimties vaikų. Ji kyla tada, jei į maistą patenka nors
dalelytė žemės riešutų. Kartais alerginė reakcija gali kilti net nuo rankos
paspaudimo, jei tas žmogus neseniai valgė žemės riešutų.
Palyginti su kitomis alergijomis, ši su amžiumi neišaugama
beveik niekada. Todėl tokie žmonės turi daug ko atsisakyti. Jie negali mėgautis
rytietiškos virtuvės patiekalais, nes į maistą dažnai dedami žemės riešutai.
Taip pat negali valgyti šokoladinių sausainių – neretai jie būna pagardinami
riešutais.
Būtent tokius sudėtingus atvejus buvo nutarta gydyti Kembridže.
Daktaras E.Klarkas ir jo komanda rėmėsi stebėtinai paprasta metodika. Iš pradžių
vaikams kasdien davė mikroskopines žemės riešutų miltų dozes, sumaišytas su
jogurtu.
Dalelės buvo itin mažos, tai buvo daug mažiau už tą dozę, kuri
sukeldavo vaikams alerginę reakciją.
Dėl šios priežasties imuninė sistema nelaikė šių dalelių
priešiškomis ir nevykdavo nemaloni reakcija.
Kas dvi savaites žemės riešutų dozę didindavo, tai buvo daroma
po itin nedaug, kad nebūtų žalos sveikatai.
Po šio eksperimento beveik visi vaikai pasiekė tikslą: dabar
jie gali suvalgyti nuo 5 iki 12 riešutų ir tai jiems nekenkia.
Būtent tokia taktika – pamažu treniruoti imunitetą – pasitiki
šiuolaikiniai gydytojai. Kovą Kembridže prasidėjo naujas eksperimentas, jame
dalyvauja 104 vaikai.
Planuojama, kad netrukus imunitetą „sutaikys“ ne tik su žemės
riešutais, bet ir su pienu, citrusiniais vaisiais ir kitais paplitusiais
alergenais. Tiesa, tam reikės laiko.
Bandymas su žemės riešutais užtruko dvejus metus – greičiau
ištreniruoti imuniteto tiesiog nepavyksta. Taip pat to nepavyks padaryti be
gydytojo pagalbos.
Panacėja – žuvis
Gydytojai ieško ne tik alergijos gydymo, bet ir jos
profilaktikos būdų. Tam pasitelkiami patys paprasčiausi maisto produktai.
Pavyzdžiui, neseniai pasirodė informacija, kad žmogų nuo
alergijos apsaugoti gali žuvis. Tokią išvadą padarė Stokholmo alergijos tyrimų
centro medikai.
Prieš 7 metus jie sudarė 4100 mažylių grupę, tada jiems buvo
vieneri. Vaikus stebėjo, kol jiems sukako aštuoneri. Paaiškėjo, kad tie, kurie
nors kartą per savaitę valgė žuvį, daug rečiau kentėjo nuo alergijos nei tie,
kurie jos nemėgo.
Kuo anksčiau tėvai vaikams pradėjo duoti košę su žuvimi, tuo
rečiau vaikai sirgo šienlige.
Šis tyrimas iš pagrindų keičia supratimą, kaip reikia maitinti
mažylius.
Anksčiau buvo manoma, kad žuvis gali turėti įtakos atsirasti
diatezei ir atopiniam dermatitui. Dabar ji priskiriama prie naudingų alergijos
profilaktikai produktų.
Stokholmo gydytojų tyrimo rezultatus patvirtina ir kiti
duomenys. Pasirodo, mūsų imuninę sistemą teigiamai veikia žuvų taukai, turtingi
nesočiųjų riebiųjų rūgščių.
Norvegai, remdamiesi Švedijos Linčiopingo mieste atlikto tyrimo
duomenimis, patvirtina, kad vaikai daug rečiau būna alergiški ir serga astma,
jei jų mamos nėštumo metu kasdien po 3 gramus vartojo žuvų taukų.
Eksperimento metu visas nėščiąsias padalijo į dvi grupes.
Vienos moterys vartojo žuvų taukus, kitų racione jų nebuvo. Moterys buvo
stebimos nuo 25-os nėštumo savaitės. Tyrimas buvo baigtas, kai gimusiems vaikams
sukako trys su puse mėnesio. Linčiopingo universiteto docentas imunologas
Malinas Fagersonas Betcheris teigė, kad skirtumai tarp grupių buvo dideli ir
akivaizdūs. Iki tol nebuvo nustatyta jokios kitos medžiagos, turinčios tokį
apsauginį poveikį nuo alergijos kaip žuvų taukai.
Konservantų teorija
Pastaruoju metu daug rašoma, kad nuo maisto alergijos kenčia
vis daugiau žmonių. Niekas iš specialistų negali pasakyti, su kuo šis neįgimtas
reiškinys susijęs.
Dėl kylančių neadekvačių reakcijų į paprasčiausius maisto
produktus kaltinama bloga ekologinė būklė, pernelyg didelis švaros pomėgis, net
paveldimumas. Tačiau pastaraisiais metais itin aktualios tapo teorijos,
teigiančios, kad priežastis – pačių produktų kokybė.
Vieną iš jų ne itin seniai įvardijo švedai. Stokholmo Karolinos
instituto profesorius imunologas Hansas Vigzelis daro prielaidą, kad alergijos
išplitimo priežastis yra maisto priedai, kurių gausu šiuolaikiniuose
produktuose.
Didelį nerimą profesoriui kelia plačiai paplitęs konservantų
vartojimas.
Konservantai neleidžia daugintis bakterijoms, gyvenančioms
produkte, todėl jis ilgai tinka vartoti. Tačiau šie priedai gali veikti ir
žarnyno bakterijas.
Kitas švedų mokslininkas, pediatras ir alergijos profilaktikos
specialistas teigia, kad normali žarnyno mikroflora pirmaisiais gyvenimo metais
gali būti garantija, jog imuninė sistema vystysis normaliai.
Logika paprasta. Kad imunitetas gerai veiktų, žarnyne turi būti
atitinkamas bakterijų santykis.
Konservantai dalį jų nužudo, ir balansas pažeidžiamas.
Sutrikdomas ir imunitetas, todėl gali atsirasti alergija.
Padėtį blogina ir tai, kad dėl konservantų mūsų organizmas
nepažįsta daugelio mikrobų. O jei mes nepripratę prie jų nuo vaikystės, tai ir
gintis nuo jų imunitetas nemoka. Dėl to jis veikia netinkamai ir išprovokuojama
alergija.
Todėl švedai gydytojai pataria pirkti produktus, kuriuose
priedų yra mažiausia.
Alergija galvoje
Tačiau nereikia pernelyg sutirštinti spalvų. Pavyzdžiui,
Didžiosios Britanijos gydytojai mano, kad maisto alergijos pavojus itin
išpūstas.
Prieš du mėnesius Anglijos laikraščiuose pasirodė paradoksali
informacija. Pasirodo, milijonai žmonių visiškai be reikalo nevalgo daugelio
maisto produktų, nes mano, kad yra jiems alergiški.
Didžiosios Britanijos maisto fondo daktarė Sara Šenker sako,
kad apie 20 procentų šalies gyventojų įsiteigę esantys alergiški kai kuriems
maisto produktams.
Atrodo, tai dabar madinga. Iš tikro tokią alergiją turi tik 1
procentas suaugusiųjų. Kviečių ir pieno netoleruoja apie 2 procentus gyventojų.
Tai nemažai, bet ne kas penktas.
Tokia situacija susiklostė todėl, kad pastaruoju metu apie
alergiją daug kalbama žiniasklaidoje.
Dažnai būna aprašomi įvairūs ligos požymiai, tad gyventojai
įbauginami – jie sau pritaiko tai, ką perskaito apie alergiją. Pomėgis nustatyti
diagnozę patiems turi neigiamą įtaką.
Žmonės dažnai alergijos požymiais laiko tai, kas iš tikro visai
nėra alergija. Todėl jie ima nevalgyti tam tikrų produktų, bet į gydytoją
nesikreipia. Taigi nustoja vartoti sveikatai būtinas maisto medžiagas ir
praranda laiko, nes neieškoma tikrosios ligos.
Namų sąlygomis taikomi alergijos testai taip pat ne itin
gelbsti. Pastaruoju metu jie labai paplitę Didžiojoje Britanijoje, juos
naudojantys žmonės dėl savo negalavimų nesikreipia į specialistus. O juk
rezultatus reikia mokėti teisingai išaiškinti, tai patiems ne visada
pavyksta.
Tačiau pagrindinė problema ta, kad pasinaudojus dėl maisto
alergijos kilusiu sąmyšiu Didžiojoje Britanijoje įsikūrė daug neaiškių klinikų.
Jose klientams, pavyzdžiui, siūloma nustatyti alergenus pagal plaukus arba
nagus.
Tai neįmanoma, nes alergijai nustatyti reikia atlikti kraujo
tyrimą arba atlikti testą ant odos užlašinant tam tikrų alergenų.
Kartais žmonės, turintys antsvorio, sako, kad jie alergiški
maistui. Tačiau tai netiesa.
Alergiški žmonės dažnai turi virškinimo problemų ir svorio
priaugti nuo alergijos beveik neįmanoma. Tad nereikia patiems gydytis. Jei
įtariate, kad esate kam nors alergiškas, būtinai išsitirkite.
Parengė A.Kaminskienė
