Niujorko mados technologijos muziejaus Mados ir tekstilės istorijos galerijoje iki gegužės 8 d. eksponuojama paroda „Mada ir technologijos“ (angl. Fashion and Technology), kurioje apžvelgiama per 250 metų besitęsianti paralelė tarp šių dviejų reiškinių.
Ekspozicijos pavadinimas patraukė dėmesį kaip tik po įdomios diskusijos su Niujorke kuriančia lietuvių dizainere Aura Taylor. Autorė, kurios autentišką drabužių dizaino estetiką pirmiausia lemia naujų raiškos galimybių ieškojimas pasitelkiant naujausias tekstilės, konstravimo ir siuvimo technologijas, interviu lietuviškajam „L’Officiel“ sakė: „Šiandienos progresas madoje susijęs su naujomis technologijomis, medicinos atradimais, socialiniu klimatu. Didžiausios investicijos skiriamos naujų gamybos būdų paieškoms, plėtojamoms orientuojantis į patvarų, aplinkai nežalingą dizainą. Gyvename ribotų išteklių pasaulyje ir kuo toliau, tuo labiau esame verčiami ieškoti naujų žaliavų ir gamybos modelių. Jau dabar atlikti pirmieji mėginimai auginti drabužius kubiluose, bandomos bevandenės skalbimo mašinos. Aukštosios technologijos leidžia kopijuoti gamtoje esančius modelius, suteikia galimybę kurti novatoriškus audinius ir konstravimo metodus.“
Šioje citatoje paminėti du svarbiausi naujų technologijų radimosi motyvai: originalios estetikos paieškos ir atsakomybė dėl aplinkos tausojimo. Būtent tai yra pagrindiniai XXI a. madą apibendrinantį fenomeną – technomadą (angl. techno fashion) – lemiantys veiksniai.
Tačiau parodos organizatorės Ariele Elia ir Emma McClendon teigia, kad technomados fenomenas yra tik skaitmeninės mados evoliucijos pradžia, tad rinkdamos eksponatus drabužių kūrimo ir technologijų paralelei atvaizduoti daugiau rėmėsi istorine raida, susijusia pirmiausia su vis kitokiomis estetinės raiškos galimybėmis.
A. Eliai ir E. McClendon XVIII a. vidurio datuojamų kostiumų audinių ir konstrukcijų pavyzdžių tyrimas leido atrasti, kad ši paralelė aktuali mažų mažiausiai 250 metų. Parodoje eksponuojami anoniminių meistrų sukurti ansambliai atskleidžia ir pagrindžia greta matomų garsių šiuolaikinių dizainerių kūrinių stilistikos ištakas.
Tiesa, XX a. mada nuo dviejų praėjusių šimtmečių skiriasi funkcionalumo ir komforto paieškomis, o iki tol naujovės buvo pasitelkiamos grynai estetinei išraiškai. O jei prie šio palyginimo pridėsime esamąjį laiką, kaip esminis jo skiriamasis bruožas išryškės atsakingas požiūris į aplinką. Taigi tam tikro laikotarpio grožio suvokimas, naujumo siekimas, funkcionalumas ir tvarumas yra sąvokos, apibendrinančios mados ir technologijų paralelės evoliuciją.
Parodoje „Mada ir technologijos“ išskiriamas XVIII–XIX a. industrinės revoliucijos kontekstas – tekstilės pramonė, siuvimo, verpimo mašinos, žakardas pakeitė ne tik drabužio estetiką, jo gamybos procesą, galų gale požiūrį į vartojimą, bet ir mados sampratą.
XX a. drabužių kūrimo ir gamybos naujovės siejamos su art deco estetika mene bei dizaine. Dekoratyvios geometrinės formos imtos išgauti naujais audimo, batikos būdais, taip pat autentiškais puošybos kaučiuku, plastiku elementais. Garsieji „Louis Vuitton“ lagaminai taip pat turi su technologijomis susijusią genialaus patvarumo ir lengvumo paslaptį – jie buvo gaminami iš medžiagos, sukurtos iš daugybės sluoksnių itin stipriai suspausto… popieriaus.
Autentišką mados pokyčių ištakų po Antrojo pasaulinio karo versiją savo knygoje „Mados istorija. Nuo New Look iki šiandien“ aiškina autorė, „Daily Mail“ mados redaktorė June Marsh: „Kovodamos su karo meto nepritekliumi Didžiosios Britanijos ir JAV vyriausybės ėmė riboti mados pramonėje sunaudojamo audinio tipus ir kiekį. Šilką ir vilną pakeitė viskozė, o vilna buvo pradėta maišyti su sintetika.“
Po Antrojo pasaulinio karo mados gerbėjus ėmė stebinti Paryžiaus dizaineriai Pierre’as Cardinas ir André Courrègesas, įkvėpti odisėjų į kosmosą, kūrę avangardinius drabužius ir aukštinę nežemiškus moters įvaizdžius. Žinoma, ne be eksperimentų su iki tol nenaudotomis medžiagomis: plastiku, vinilu, detalėmis iš lengvų metalų, metalizuotais, plastifikuotais audiniais ir kt.
XX a. mados legenda Gianni Versace devintajame dešimtmetyje garsėjo savo elastiniais audiniais, margintais akį rėžiančiais raštais. Jeanas Paulis Gaultier buvo vienas pirmųjų pristačiusių kompiuteriu ornamentuotus audinius. Skaitmeninės technologijos ir kompiuterizuotos išmaniosios mašinos dar kitokių mados išraiškos formų skatina atrasti šiandien, kai, atrodo, viskas jau sukurta.
Lazeriai leidžia formuoti besiūles konstrukcijas, skaitmeninės technologijos – trimačio vaizdo (op art) piešinius, kuriais jau keletą metų nepaliauja stebinti graikų kilmės mados kūrėja Mary Katrantzou, sumaniusi rankų darbo siuvinėjimus, aplikacijas, sudėtingą audinio klostavimą, batikos elementus perteikti pasitelkusi skaitmenines technologijas. Drabužio klostes, reljefiškumą, nėrinius, tam tikru atžvilgiu ir siluetą ji sukuria… kompiuterio pele!
Tačiau, kaip parodos organizatorės teigia, skaitmeninės technologijos ir drabužių dizainas šiandien tik pradėjo rašyti bendrą šiuolaikinės mados istoriją. O parodoje „Mada ir technologijos“ ši paralelė vaizdžiai reziumuojama Thierry Mugler, Miuccios Prados, P. Cardino, J. P. Gaultier ir kitų fenomenalių šiuolaikinių dizainerių lig šiol sukurtais šedevrais.
