Lietuva turi galimybę priimti vieną palankiausių įstatymų tarp kitų Europos šalių rizikos kapitalui plėsti. Tam reikalingą teisinę bazę šiuo metu rengia net trys valstybės institucijos – Ūkio ir Finansų ministerijos bei Vertybinių popierių komisija. Įgyvendinus šiuos pakeitimus savo patrauklumu rizikos kapitalo fondams veikti galėtume lygiuotis į Liuksemburgą.
Prieš metus Vertybinių popierių komisijos pradėto rengti gana sudėtingai skambančio Informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo apmatai išvydo dienos šviesą. Sausio viduryje teisinės šio įstatymo gairės ir jų įtaka rizikos kapitalo fondų veiklai buvo pristatyti advokatų kontoros „Raidla Lejins & Norcous“ ir žurnalo IQ surengtoje diskusijoje.
Per daug nesigilinant į teisines įstatymo subtilybes, jis turėtų gerokai palengvinti gyvenimą profesionaliems investuotojams, norintiems steigti ir valdyti rizikos kapitalo fondus mūsų šalyje. Kaip žurnalui IQ pasakojo advokatų kontoros „Raidla Lejins & Norcous“ asocijuota teisininkė Karina Kuizinaitė, dabartiniame Kolektyvinių investavimo subjektų įstatyme egzistuojančios nuostatos dėl rizikos kapitalo fondų veiklos yra fragmentiškos, o pagal jas nustatoma veiklos tvarka – gana nelanksti. Šiuo metu galiojančio įstatymo nuostatos iš esmės yra skirtos neprofesionalių investuotojų interesams apsaugoti, jame nustatyti didesni investicijų valdytojų veiklos standartai. Dėl to dabartinė tvarka nėra palanki rizikos kapitalo fondų veiklai. „Naujas įstatymas sukurs liberalesnį režimą profesionaliems investuotojams, kurie gerai išmano su investavimu susijusią riziką ir kuriems nereikalingi griežti apsaugos mechanizmai“, – sakė teisininkė.
Vertybinių popierių komisijos narės Linos Lankės teigimu, rengiant naujo įstatymo projektą daug dėmesio skirta ir rizikos kapitalo fondų veiklos ypatumams. „Naujuoju įstatymu siūloma nustatyti optimalų tik profesionaliems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų veiklos teisinį reguliavimą ir geriausią tarptautinę praktiką atitinkančią priežiūrą“, – pažymėjo L. Lankė.
Kai naujas įstatymas įsigalios, jis turėtų pašalinti nemažai kliūčių, iki šiol varžiusių rizikos kapitalo rinkos plėtrą ir investuotojų iš užsienio pritraukimą šalyje. Minėtini keli šio įstatymo projekto aspektai: tai patogesnė tvarka gauti leidimą fondui veikti, sumažinti reikalavimai valdymo įmonės kapitalui, supaprastinta fondo turto saugojimo tvarka, numatyta lankstesnė investicijų portfelio diversifikavimo tvarka. Dar vienas svarbus pakeitimas – investiciniai fondai galės būti steigiami ne tik akcinės bendrovės, bet ir kaip uždarosios akcinės bendrovės bei ūkinės bendrijos. Pastaroji tokio tipo fondų veiklos forma yra labiausiai paplitusi kitose Europos šalyse, nes leidžia fondo valdymą patikėti vienam valdytojui, o kitiems investuotojams fondo veikloje dalyvauti ribotos partnerystės teisėmis.
Tiesa, kaip pastebėjo Lietuvos rizikos kapitalo asociacijos pirmininkas Šarūnas Šiugžda, jeigu naujas kolektyvinių investavimo subjektų įstatymo projektas prilygsta geriausiems kitų Europos šalių pavyzdžiams, tai Ūkinių bendrijų įstatymo projektas kol kas nėra patrauklus ir gali tapti kliūtimi pirmajam. Ūkio ministerija patobulintą Ūkinių bendrijų įstatymo projektą derinti ketina pateikti iki sausio mėnesio pabaigos. „Ūkinių bendrijų įstatymas yra kompleksinė problema, nes siekiama sukurti universalų įstatymą visiems atvejams, tačiau šis įstatymas net ir su dabar numatomais pakeitimais nebus toks palankus investicinei veiklai“, – sakė Š. Šiugžda.
„Raidla Lejins & Norcous“ vyresnioji teisininkė Akvilė Bosaitė teigė, kad šiuo atveju įstatymų kūrėjai yra tam tikroje nežinioje, nes įvairios šalys turi labai įvairiai ūkinių bendrijų veiklą reglamentuojančius įstatymus ir neaišku, kuri tvarka būtų geriausia Lietuvoje. Pašnekovė yra įsitikinusi, kad iki tol, kol įstatymas bus pateiktas svarstyti Seime, jame atsiras reikalingi patobulinimai.
Rizikos kapitalų fondų rinkos plėtrai Lietuvoje svarbūs trys aspektai, todėl, be dviejų minėtų įstatymų projektų, ketinama keisti ir investicijų apmokestinimo modelį. Ateityje numatoma palikti tik vieną apmokestinimo lygmenį ir apmokestinti investicinę grąžą gaunančių asmenų pajamas.
Apskritai šias įstatymų leidėjų iniciatyvas rinkos dalyviai vertina teigiamai. Pasak Š. Šiugždos, jei pavyktų vienu metu nuspręsti ir susitarti dėl minėtų dviejų įstatymų ir mokestinės aplinkos pakeitimo, tai būtų nemažas žingsnis į poreikį Lietuvai bandant tapti viena patraukliausių jurisdikcijų Europoje. Tokiu atveju galima būtų tikėtis pritraukti investicijų iš Šiaurės šalių, Vidurio Europos, galbūt Rusijos.
Įstatymų pakeitimus rengiančių institucijų atstovai tikisi, kad naujieji įstatymų projektai turėtų būti svarstomi Seimo pavasario sesijoje, o įsigaliotų nuo 2012 m. pradžios. Š. Šiugžda prognozavo, kad, praėjus trejiems metams nuo šių įstatymų įsigaliojimo pradžios, Lietuvoje galėtų veikti apie 10–20 naujų rizikos kapitalo fondų.
