Panevėžiečiams pirmą kartą kubas vandens kainuos nevienodai.
Nuo rugpjūčio 1-osios daugiabučių gyventojams kubas geriamojo vandens kainuos brangiau nei įsikūrusiesiems individualiuose namuose. U. Mikaliūno nuotr.
Mokės skirtingai
Savivaldybės tarybos valdančioji dauguma patvirtino naujas, mažesnes, geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo kainas, tačiau daugiabučių gyventojams jos krenta 5 proc., o įsikūrusiesiems individualiuose namuose – 12 proc. Nuo rugpjūčio 1-osios daugiabučių gyventojai, kurie atsiskaito pagal butuose įrengtų skaitiklių rodmenis, už geriamąjį vandenį ir nuotekų tvarkymą mokės 1,70 Eur už kub. metrą, tai yra 8 centais mažiau nei šiuo metu.
Gyvenantiesiems individualiuose namuose vandens kaina mažėja net 22 centais. Jiems išleistas kubas geriamojo vandens ir nuotekų atsieis 1,56 Eur. Dar labiau džiaugsis daugiabučių gyventojai, „Aukštaitijos vandenims“ atsiskaitantys ne pagal buto, o namo įvado rodmenis. Jiems geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo kaina mažėja iki 1,55 Eur. Mokestis už atsiskaitomųjų vandens prietaisų priežiūrą, vadinamasis abonentinis, išlieka toks pat.
Diskriminacijos nemato
Panevėžys pasitraukė iš sąrašo šalies savivaldybių, savo gyventojų neskirstančių pagal gyvenamąją vietą. Iš 60-ies savivaldybių vienoda geriamojo vandens kaina ir daugiabučiams, ir individualiems namams dabar galioja tik penkiose – Šiauliuose, Palangoje, Kretingoje, Pakruojyje, Tauragėje.
Aukštaitijos sostinės valdantieji nusprendė, kad mokesčio lygybė turi baigtis ir Panevėžyje. Miesto politikai turėjo ir kitą pasirinkimą. Tvirtinant naujas vandens kainas opozicijos atstovai buvo pateikę alternatyvų sprendimo projektą: visiems panevėžiečiams nustatyti vienodą, 1,56 Eur už kub. m. kainą.
„Aukštaitijos vandenų“ generalinis direktorius Saulius Venckus Tarybos nariams teigė gerbsiantis bet kurį jų priimtą sprendimą, tačiau, anot jo, įmonė skirtingas kainas apskaičiavo, o Valstybinė kainų kontrolės ir energetikos komisija jas aprobavo pagal visoms institucijoms – vandens tiekėjoms, savivaldybėms ir pačiai komisijai galiojančią kainų skaičiavimo metodiką. Pasak S. Venckaus, kainų skirtumas atsirado į ją įskaičiavus daugiabučių namų tinkluose patiriamus nuostolius dėl apskaitos prietaisų netobulumo ir kitų techninių dalykų.
Jis sutiko, kad Taryba gali pasirinkti bet kurį iš dviejų variantų, tačiau, pasak generalinio direktoriaus, visiems gyventojams patvirtinus vienodą 1,56 Eur už kub. m kainą, bendrovė netektų apie 145 tūkst. eurų (500 tūkst. Lt) pajamų.
„Įmonei turėti daugiau pajamų visada geriau. Lietuvoje tik 10 procentų savivaldybių vandens kaina vienoda visiems gyventojams. Vadinasi, 55 savivaldybėse gyventojai diskriminuojami?“ – į lygybę apeliuojančių politikų klausė S. Venckus.
Panevėžio taryba kartą rinkosi tarp lygiavos ir „Aukštaitijos vandenų“ surenkamų pajamų. 2013-aisiais svarstant naujas geriamojo vandens kainas miesto politikai taip pat turėjo apsispręsti, ar individualiems ir daugiabučiams namams patvirtinti skirtingas, VKKEK aprobuotas kainas, ar įrodinėti komisijai, kad „Aukštaitijos vandenys“ nesužlugs, jei visi gyventojai mokės vienodai.
Tąkart politikai balsavo už pastarąjį variantą. VKKEK tokiam Tarybos sprendimui irgi pritarė. „Aukštaitijos vandenys“ skaičiuoja dėl to per 2014-uosius iš gyventojų nesurinkę 700 tūkst. Lt.
Įkando koalicijos partneriui
Dabar valdančiųjų siūlymui diferencijuoti vandens kainas prieštaravusi opozicija ragino bendrovę savo viduje ieškoti papildomų išteklių.
„Aukštaitijos vandenyse“ buvo šeši direktoriai, dabar liko keturi. Bet ir tokia valdininkijos armija įmonėje atrodo provokuojamai“, – sumažinti vadovų gretas ragino Gintaras Šileikis.
Liberalsąjūdininkė Zita Kukuraitienė suskaičiavo, kad 500 tūkst. Lt (tiek bendrovė deklaruoja prarasianti, jei vandens kaina visiems gyventojams būtų 1,56 Eur už kub. m) atsieina metams išlaikyti du įmonės direktorius. Vienas iš keturių „Aukštaitijos vandenų“ direktorių – Tarybos valdančiosios daugumos atstovas 68-erių Vidmantas Baltramiejūnas, už prisijungimą prie mero komandos su trimis kolegomis pašalintas iš Tėvynės sąjungos – Krikščionių demokratų gretų.
Nors naujoji Panevėžio valdžia darbuojasi dar tik nuo balandžio vidurio, į viešumą jau lenda jos vidaus problemos. Koalicijos partnerių socialdemokratų Panevėžio skyriaus lyderis Donatas Degenis svarstant vandens kainas tiesmukiškai prabilo, kad pensininkams įmonės vadovų kėdėje ne vieta. Tačiau socialdemokratas nesiūlo panaikinti etato, tik senjorą pakeisti jaunu specialistu.
„Ar nemanote, kad jaunas specialistas kainuotų mažiau nei tas, kuriam laikas anūkus supti“, – koalicijos partneriui įgėlė D. Degenis.
S. Venckaus teigimu, spręsti, kiek įmonei reikia vadovų, ne direktoriaus, o akcininkės – Savivaldybės kompetencija.
Kalti sovietiniai daugiabučiai
Mažiau nei tris mėnesius dirbanti šios kadencijos Taryba nusprendė lygiavai padėti tašką. Valdančiosios daugumos balsai lėmė, kad nuo rugpjūčio 1-osios daugiabučių ir individualių namų gyventojai už geriamąjį vandenį mokės skirtingai.
Už tai balsavęs meras Rytis Račkauskas teigia, esą skirtumas tarp kainų toks nedidelis, jog dėl to keliamas triukšmas yra ne racionalus, pagrįstas ekonominiais skaičiavimais, o populistinis.
„Patvirtinta diferencijuota kaina reali, apskaičiuota pagal patvirtintą metodiką. Kitoks sprendimas būtų daugiau politinis, ne ekonominis, ir tai nėra gerai. Praėjusios kadencijos Taryba kainas buvo sulyginusi, nes jos kilo, bet dabar mažėja, todėl reikėtų taikyti realius įkainius“, – argumentavo meras.
Anot jo, valdančiojoje daugumoje buvo daug diskusijų, diferencijuoti ar palikti vieną vandens kainą. Mero teigimu, ta pati kaina individualiems namams ir daugiabučiams reikštų finansinę paramą pastariesiems.
„Kainų suvienodinimas nepraeitų be pasekmių. Toks sprendimas reikštų, kad įmonė netektų dalies pajamų. Tautos populizmas nėra kelias, kuriuo reikėtų vadovautis. Taip, gyventojai diferencijuojami, bet tokia jau yra duotybė. Tikrai nekalbame apie juodus ir baltus žmones, tik apie tai, kad anos kartos sovietiniai daugiabučiai technologiškai turi daugybę problemų, dėl to jų vidaus tinkluose patiriami nuostoliai. Kažkada dujos, elektra, vanduo irgi buvo skaičiuojami ne pagal sunaudotus kiekius, o žmogui. Kam tuomet tuos skaitiklius įsivedėme? Ta pati logika galioja ir šįkart“, – „Sekundei“ teigė R. Račkauskas.
Pasak mero, valdančioji dauguma neatsisako žadėtojo Savivaldybės įmonių veiklos audito. Jis parodys, ar „Aukštaitijos vandenyse“ nėra išpūstų etatų ir nepagrįstų išlaidų.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
