Šią vasarą Londone vyksiančių žaidynių organizatoriai rūpinasi ateitimi ir propaguoja paveldo bei aplinkos išsaugojimą. Pekino olimpiados, siekusios visomis išgalėmis pademonstruoti turtus ir sukurti neatkartojamą įspūdį, pavyzdžiu šiemet sekama nebus. Londonas stengiasi sukurti nesibaigiančio sunkmečio nuotaikoms derantį, į ateities kartų poreikius orientuotą olimpinį kaimelį.
Naudodami tiek seniai žinomas, tiek inovatyvias technologijas, architektai ir dizaineriai siekia įvykdyti jau prieš kelerius metus užsibrėžtą tikslą – pasauliui pristatyti pirmąsias ekologiškas olimpines žaidynes.
Statyboms panaudota unikali žaliava – metalas, gautas iš policijos konfiskuotų ginklų.
Daug metų rengtu projektu siekiama sukurti aplinkai neutralų olimpinį kaimelį mažinant anglies dvideginio emisijas, renkant lietaus vandenį, naudojant ekologišką transportą, saulės energiją, perdirbtas medžiagas, o taip pat – nepamiršti naujų arenų ir žaidynėms pasibaigus.
Štai pagrindinis šių metų Londono pasididžiavimas – Olimpinis stadionas – įkūnija ekologiškus statybų vėjus. Jo konstrukcija yra 75 procentais lengvesnė nei įprastų arenų, čia buvo naudojamos modernios, lengvai transportuojamos bei išardomos medžiagos. Surinktos statybų dulkės perdirbtos į sienų blokelius, taip pat panaudota unikali žaliava – metalas, gautas iš policijos konfiskuotų ginklų, kurių per vienerius metus surinkta daugiau nei penkiasdešimt tonų.
(Pete Goding/Press Association nuotr.)
Po olimpinių žaidynių naujasis velodromas bus pritaikytas tiek sportininkų, tiek visuomenės reikmėms.
Susirūpinimą ateitimi atspindi ir kiti, ne tokie garsūs, tačiau naujovėmis ir drąsiais sprendimais stebinantys pastatai. Olimpiniame kaimelyje – dvi transportavimui pritaikytos arenos, kurias po šios olimpiados panaudos kitų sporto renginių organizatoriai. Štai krepšinio arena, kurta „Wilkinson Eyre“ architektų, jau sulaukė susidomėjimo iš 2016-aisiais Rio de Žaneire vyksiančių žaidynių prezidento ir galbūt jau rudenį iškeliaus į Pietų Ameriką.
Olimpiadai pasibaigus didžioji dalis arenų bus pertvarkyta į visuomeninės paskirties sporto centrus, profesionalų treniravimosi erdves, koncertų bei kitų renginių vietas. Vienas įdomiausių olimpinio miestelio pastatų – velodromas, laimėjęs geriausio viešos paskirties pastato apdovanojimą – po žaidynių lauks tiek profesionalių sportininkų, tiek mėgėjų. Čia veiks kavinė, dviračių nuoma bei pamokos vaikams. Tokiomis iniciatyvomis siekiama olimpinį kaimelį paversti didžiausia mieste žaliąja erdve, išlaikyti šventinę atmosferą čia organizuojant renginius, steigiant kavines, barus, turgus.
Dar vienas išskirtinis projektas – Britų olimpinis muziejus, kuris duris atvers po olimpiados praėjus dvejiems metams. Muziejus kuriamas norint paminėti faktą, jog Londonas šiemet taps pirmuoju miestu pasaulyje, kuriame olimpinės žaidynės rengiamos trečiąjį kartą, tad ekspozicijose lankytojai susipažins ne tik su šių metų olimpiečių pasiekimais, bet ir istorija.
Londono mero Boriso Johnsono teigimu, „muziejus padės užtikrinti, jog olimpinis parkas pritrauks lankytojus ir ateityje. Dar svarbiau tai, kad jis taptų nuolatinių darbo vietų kūrimo rytų Londone varikliu.” Planuojama, jog dešimties milijonų svarų investicija muziejaus steigimui atsipirks per trejus metus. Didžiosios Britanijos olimpinė asociacija tikisi, jog po žaidynių šis muziejus taps pagrindiniu turistų traukos objektu ir sugebės perduoti olimpines vertybes. Tai nebus įprastas „nuotraukos ir medaliai” stiliaus ekspozicijų centras, o interaktyvių pramogų vieta, kur kiekvienas norintysis galės palenktyniauti su Usainu Boltu ar legendiniu dviratininku Marku Cavendeshu.






