Pagaliau susitarė.
Nacionalinė krepšinio asociacija (NBA) išvengė atominės žiemos. Nors lokautas iš tikrųjų priminė branduolinį karą tarp klubų savininkų ir krepšininkų, galiausiai nugalėjo sveikas protas, o didysis krepšinis į arenas sugrįžta per Kalėdas.
Lapkričio pabaigoje NBA komisaras Davidas Sternas ir NBA žaidėjų asociacijos (NBPA) direktorius Billy Hunteris paskelbė džiugią naujieną – 149 dienas trukęs lokautas baigtas, o sutrumpintas lygos sezonas startuos gruodžio 25 dieną.
Džiugi naujiena JAV krepšinio aistruoliams, bet ne visai smagi europiečiams. Jie jau spėjo priprasti prie Europos arenose spindinčių Tony Parkerio, Nicolas Batumo ir Derono Williamso, bet tai pasirodė esąs tik trumpas medaus mėnuo. Šis medaus mėnuo Lietuvos sirgaliams net neprasidėjo, kurie taip ir nepamatė Vilniaus „Lietuvos ryto“ marškinėlių vilkinčio Lino Kleizos.
Dabar apžvalgininkai beveik vieningai tvirtina, kad susitarimas tarp savininkų ir žaidėjų buvo neišvengiamas. Bet derybos buvo sunkios, audringos ir kartais net primenančios šeimos barnius. IQ pristato paprastą gidą, kodėl vyko ir kur atvedė NBA lokautas.
Sumažino apetitą
NBA savininkų ir žaidėjų asociacijos tarpusavio teisės ir pareigos yra apibrėžiamos Kolektyvine darbo sutartimi (CBA). Ankstesnė sutartis taip pat buvo pasirašyta per kraujus, kai lokautas vos nesužlugdė 1998–1999 m. lygos sezono. 2005 m. sutartis buvo pratęsta, tačiau artėjant jos galiojimo pabaigai – šių metų birželio 30 dienai – tapo vis akivaizdžiau, kad tokia CBA nebetenkina NBA klubų savininkų.
Pagal lygos komisaro D. Sterno pateiktus skaičius lygos klubai vien nuo 2005 m. patyrė daugiau nei milijardo JAV dolerių nuostolių. Nors nėra konkrečių duomenų, kiek NBA klubų dirba nuostolingai, spėjama, kad pelnu po praėjusio sezono galėjo pasigirti tik kiek daugiau nei trečdalis iš 30 lygos klubų.
NBA krepšinis pirmiausia yra verslas, o jei verslas toks nuostolingas, tai, perfrazuojant Rimą Kurtinaitį, pats laikas užkalti arenų langus ir imtis kitos veiklos.
Savininkai nusprendė, kad NBA verslas vis dar gali būti pelningas, tačiau būtini pokyčiai. Svarbiausias jų siekis buvo perskirstyti su krepšiniu susijusias pajamas (BRI). Pagal ankstesnę sutartį žaidėjams tekdavo net 57 proc. tokių pajamų. Ironiška tai, kad pastarąjį sezoną net 24 komandos viršijo algų kepurę (salary cap), tačiau vis tiek nesugebėjo krepšininkams išmokėti visko, kas priklauso pagal sutartį. BRI fonde liko apie 190 mln. JAV dolerių, kurie buvo išdalinti visiems lygos žaidėjams. Visiems bent kiek sveikai mąstantiems žmonėms buvo akivaizdu, kad krepšininkų atlyginimai – išpūsti. Tiesa, kitų Šiaurės Amerikos profesionalų lygų žvaigždės gali sudaryti gerokai įspūdingesnes sutartis, tačiau tai – išimtys iš taisyklės. Kolektyviškai NBA žaidėjai buvo geriausiai mokami profesionalai visame sporto pasaulyje.
Be algų kepurės, NBA lyga kiekvieną sezoną nustato prabangos slenkstį, kuris, panašu, netrukus gali tapti pažįstamas ir Lietuvos gyventojams.
Savininkai žaidėjų dalį norėjo sumažinti iki 41 proc., tačiau galiausiai rastas kompromisinis sprendimas. Priklausomai nuo lygos gaunamų pajamų, dabar krepšininkams iš BRI katilo bus atseikėjama 49–51 proc. Ką tai reiškia praktiškai? Kiekvieną sezoną bendras žaidėjų atlyginimų fondas bus 229–305 mln. dolerių mažesnis nei pagal ankstesnę sutartį.
Antras svarbus savininkų laimėjimas – uždėtas tvirtesnis apynasris išlaidauti mėgstantiems klubams. Be algų kepurės, NBA lyga kiekvieną sezoną nustato prabangos slenkstį, kuris, panašu, netrukus gali tapti pažįstamas ir Lietuvos gyventojams.
Artimiausius kelis sezonus prabangos slenkstis bus 70 mln. JAV dolerių. Pagal ankstesnę CBA šį slenkstį viršijusios komandos už kiekvieną papildomai išleistą dolerį dar vieną sumokėdavo lygai, kuri gautą sumą paskirstydavo kitiems klubams. Dabar sąlygos taps gerokai griežtesnės. Kuo labiau klubas norės išlaidauti, tuo daugiau turės mokėti prabangos mokesčio. NBA lygoje papūtė socialdemokratiniai vėjai – įvesti progresiniai mokesčiai.
Maži džiaugsmai
Minėti du laimėjimai – sumažinta žaidėjų pajamų dalis ir sugriežtinta finansinė drausmė – savininkams yra patys svarbiausi. Yra ir keli mažesni.
Pirmasis – amnestijos taisyklė. Kiekvienas klubas gali amnestuoti po vieną savo krepšininką, kurį vėliau savotiškame aukcione galės įsigyti kitos komandos. Buvęs žaidėjo klubas turės jam mokėti atlyginimą, bet tik tą skirtumą, kuris susidaro tarp buvusios (100 proc. atvejų pelningesnės) ir naujos sutarties su kita komanda. Be to, ši suma nebus skaičiuojama į žaidėją amnestavusios komandos algų kepurę.
Keli klubai jau atsisakė krepšininkų pagal šią taisyklę (Niujorko „Knicks“ – Chauncey Billupso, Orlando „Magic“ – Gilberto Arenaso), tačiau jos veikimą praktikoje dar reikės patikrinti.
Savininkai taip pat labai siekė apsaugoti mažesnes rinkas turinčius klubus. Pastaraisiais metais tampa akivaizdu, kad didžiausias lygos žvaigždes vilioja dideli miestai – Niujorkas, Los Andželas, Čikaga, Majamis. Klivlando „Cavaliers“ savininkas Danas Gilbertas šią tendenciją pajuto savo kailiu, kai prieš praėjusį sezoną LeBronas Jamesas persikėlė į Majamio „Heat“. Būtent todėl D. Gilbertas aktyviai priešinosi Chriso Paulo persikėlimui į Los Andželo „Lakers“, o D. Sternas sukėlė skandalą vetuodamas jau įvykusius trijų komandų mainus.
Apsaugoti mažesnes rinkas turinčius klubus D. Sternui ir savininkams pavyko tik iš dalies. Dar du sezonus galios „sign-and-trade“ (pasirašyk sutartį ir mainyk) tvarka, pagal kurią didžiausios lygos žvaigždės neprarasdamos nė cento galės išsireikalauti mainų į Niujorką ar Los Andželą. Tam pagelbės ir naujos, liberalesnės, mainų atlikimo taisyklės. „Sign-and-trade“ išimties nebeliks po kelerių metų, taigi savininkai savo tikslą pasiekė iš dalies. Dar viena tokių pergalių tapo trumpesnės sutartys. Dabar savo esamiems žaidėjams klubai galės siūlyti penkerių metų, potencialiems naujokams – ketverių metų sutartis. Kaip juokauja espn.com apžvalgininkas Billas Simmonsas, NBA savininkai pasistengė apsisaugoti nuo savo pačių kvailumo, nes blogos sutartys buvo tapusios lygos kasdienybe.
Naujos formos, senas turinys
Nauja Kolektyvinė darbo sutartis atnešė daug naujovių, bet ne visos jos naudingos tik savininkams. Kai kurios, kaip minėta liberalesnė mainų tvarka, labai palankios ir žaidėjams. C. Paulą ar Dwightą Howardą galės įsigyti nebūtinai tos komandos, kurios sugeba išsiųsti atitinkamo dydžio kontraktus jų buvusiems klubams. Dabar užteks ir šaukimų būsimose naujokų biržose ar grynųjų. Kitas svarbus naujos sutarties aspektas – dvipusė finansinė drausmė. Viena vertus, komandoms neapsimokės labai išlaidauti, antra vertus, jos turės išleisti tam tikrą pinigų sumą. Anksčiau atlyginimams klubai turėjo skirti 75 proc., o dabar – 85 proc. nuo algų kepurės. Tai reiškia, kad šį sezoną kiekvienas klubas algoms privalės išleisti mažiausiai 49,3 mln. JAV dolerių.
Pagal naująsias taisykles beveik pusė NBA klubų turi milijonus laisvų pinigų, kuriuos kažkaip reikės panaudoti. Žiūrint į tai, kokie žaidėjai šiemet yra laisvieji agentai, vėl neišvengiama atrodo tai, dėl ko ir prasidėjo šis lokautas – pernelyg didelės sutartys to nevertiems krepšininkams. Kitaip tariant, savininkai vis tiek ras būdų, kaip atsikratyti tais 300 milijonų, kuriuos „sutaupė“ po varginančių ir narčių derybų dėl Kolektyvinės sutarties.
Reziumuojant – lokautas iš esmės nepakeitė NBA sistemos, bet tapo svarbiu posūkiu kovojant dėl įtakos tarp savininkų ir žaidėjų. Ankstesnės sutarties rėmuose NBA tapo žaidėjų lyga, bet dabar savininkai panoro susigrąžinti prarastas pozicijas. Tam tikrais aspektais tai padaryti pavyko, bet dabartinę sutartį abi pusės galės nutraukti jau po šešerių metų, o tada prastesnėse starto pozicijose gali atsidurti ir patys savininkai.
Dabar jie švenčia laikiną pergalę, o labiausiai džiūgauja krepšinio aistruoliai. Jei ką nors ir nuliūdino lokauto pabaiga, tai – NBA lygos veteranai. Naujo 66 rungtynių sezono grafikas bus toks įtemptas, kad visoms komandoms teks sužaisti po 3 rungtynių per tris dienas atkarpas. Kažkas panašaus įvyko ir 1998–1999 m., o tuomet 36-erių Charlesas Barkley pasakė vieną garsiausių savo frazių: „Aš negaliu žaisti tris dienas iš eilės. Lygiai taip pat negaliu užsiimti seksu tris dienas iš eilės.“
