Trečiadienį Panevėžio miesto savivaldybėje vyko miesto vadovų, administracijos darbuotojų susitikimas su Lietuvos laisvosios rinkos instituto atstovais. Susitikimo metu buvo diskutuota investicijų pritraukimo, viešųjų pirkimų problemų ir socialinės paramos skirstymo temomis.
LLRI, vertindamas įvairias sritis, Lietuvos savivaldybių indekse Panevėžio miesto savivaldybei skyrė aukštą indeksą: tarp 7 miestų savivaldybių 2012-ųjų rudenį paskelbtame indekse Panevėžiui teko trečioji vieta.
„Manau, tokios diskusijos naudingos abiem pusėms – viešąjį sektorių atstovaujantiems savivaldybės specialistams, tiek daugiausia verslą ir liberalias idėjas puoselėjančiam LLRI. Tik kalbėdamiesi galime rasti teigiamų sąlyčio taškų tarp verslo ir valdžios institucijų. Be to, mūsų specialistai turėjo galimybės padiskutuoti, pasisemti patirties iš specialistų praktikų“, – sako Panevėžio miesto meras Vitalijus Satkevičius.
LLRI prezidentas Žilvinas Šilėnas su savivaldybės administracija, skyrių vadovais diskutavo, kokie yra privataus ir viešo sektoriaus bendradarbiavimo privalumai ir pavojai. LLRI vyresnioji ekspertė Kaetana Leontjeva susitiko su socialinės paramos skyriaus darbuotojais ir diskutavo, kaip padaryti, kad gyventojams būtų mažiau priklausomi nuo socialinės paramos.
Geriausia žmogui savivaldybė, pasak LLRI ekspertų, yra ta, kuri taupo mokesčių mokėtojų pinigus, gyvena pagal pajamas, skaidriai naudoja biudžeto lėšas, skatina konkurenciją, savo funkcijoms vykdyti pasitelkia privatų sektorių. Ideali savivaldybė neapkrauna žmonių mokesčiais, kuria palankias verslui sąlygas, efektyviai valdo turtą, mažina biurokratinę naštą.
„Džiaugiuosi, kad tyrimai parodė, jog tarp 7 miestų savivaldybių Panevėžio savivaldybės administracijos ir valdymo indeksas – trečias po Klaipėdos ir Vilniaus. Žinoma, turime ir problemų, tačiau jas žinodami, galime rasti būdų jas spręsti“, – diskusija su LLRI patenkintas meras V.Satkevičius.
LLRI vyresnysis ekspertas Vytautas Žukauskas pastebėjo, kad vienas svarbiausių kriterijų kuriant savivaldybių indeksą yra investicinė aplinka.
„Nerimą kelia tai, kad Panevėžys per 10 metų prarado svorį Lietuvos ekonomikoje – lyginant su kitomis savivaldybėmis Panevėžys prarado pozicijas labiausiai“, – teigė vienas indekso autorių V.Žukauskas.
LLRI teigimu, pritraukti investicijas padėtų administracinės ir mokestinės naštos mažinimas – nekilnojamojo turto, žemės mokesčių, verslo liudijimų kainos, tolesnis informacijos kėlimas į elektroninę erdvę. Taip pat reikėtų lengvinti teritorijų planavimą, plėsti bendradarbiavimą su privačiu sektoriumi.
Pradėdamas diskusiją apie privataus ir viešo sektoriaus partnerystės privalumus ir pavojus LLRI prezidentas Žilvinas Šilėnas pažymėjo, kad bendradarbiavimas – tai galimybė turėti privataus sektoriaus efektyvumą teikiant savivaldybės paslaugas, pritraukti lėšas, kurių savivaldybėms trūksta, viešosios infrastruktūros projektams, mažinti finansavimo iš biudžeto poreikį. Bendradarbiavimas gali prasidėti paprasčiausiai nuo privataus sektoriaus metodų panaudojimo viešuosiuose subjektuose, tiesiog siekiant efektyvinti veiklą. Galimos ir kitos bendradarbiavimo formos – ilgalaikė nuoma, kapitalo pritraukimas ar privatizavimas. Kiekvienu atveju reikia žvelgti į konkrečią situaciją.
LLRI atstovai taip pat pažymėjo, kad nors privataus ir viešojo sektoriaus bendradarbiavimas ir įmanomas, ir reikalingas, tačiau labai svarbu, kad būtų ir ilgalaikis politinis apsisprendimas, stabili reguliacinė aplinka. Taip pat, kad būtų maksimaliai apsaugoti abiejų pusių interesai, verta investuoti laiko ir kitų išteklių ir aiškiai apsibrėžti sėkmės/nesėkmės kriterijus, sudaryti abiems pusėms priimtiną sutartį, numatyti, kas bus daroma nesėkmės atveju.
