Atverti akis tragiškai pasibaigusio legendinio Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžio tyrinėtojams dar kartą bando žinomas aviatorius Vladas Kensgaila. „Lituanicos“ kopijos kūrėjas, kruopščiai apžiūrėjęs didvyrius skraidinusio lėktuvo nuolaužas, mano, kad prieš Atlantą nugalėjusius lakūnus netgi galėjo būti įvykdyta diversija. Tačiau S.Dariaus ir S.Girėno skrydžio aplinkybes vis dar besiaiškinantys istorikai panevėžiečio iškeltų versijų siūlo nepriimti už gryną pinigą.
Oficialiomis išvadomis netiki
Daugybę kartų iki smulkmenų išnagrinėjęs legendinio „Lituanicos“ skrydžio detales V.Kensgaila mano, kad istorikai nepadarė visko, kad S.Dariaus ir S.Girėno mįslingos žūties istorijoje būtų padėtas taškas. Aviatorius netiki, kad tautos didvyriai galėjo būti pašauti ar žūti audroje.
Prieš 74 metus liepos 17-ąją iki kelionės tikslo belikus vos keliems šimtams kilometrų nutrūko vienas svarbiausių Lietuvos ir aviacijos istorijoje skrydis, įrodęs, kad įmanomas nuolatinis susisiekimas tarp Amerikos ir Europos, ir atvėręs kelius oro paštui tarp šių žemynų. „Lituanica“ didžiąją kelionę iš Niujorko į Kauną pradėjo 1933-iujų liepos 15-ąją. Virš Niūfaudlendo salos S.Darius ir S.Girėnas išmetė baltu kaspinu perrištą raudoną maišelį su pranešimu, kad skrendama sėkmingai. Tai buvo paskutinė lakūnų pasiųsta žinia.
Lietuva savo didvyrių nebesulaukė. Įveikusių Atlantą per 37 val. 11 min., nuskridusių 6411 kilometrų S.Dariaus ir S.Girėno lėktuvas neaiškiomis aplinkybėmis sudužo Soldino (tuomet – Vokietijos, dabar – Lenkijos teritorija) miške.
Oficialiai buvo pranešta, kad katastrofa įvykusi dėl audros sugedus lėktuvo motorui. Egzistuoja ir šiurpesnė versija esą pašovė vokiečiai, lietuvių lėktuvą palaikę priešais.
Pritrūko kuro
Giliau patyrinėti sudužusios „Lituanicos“ liekanas, saugomas Vytauto Didžiojo karo muziejuje Kaune, V.Kensgaila turėjo galimybę konstruodamas Atlantą įveikusio lėktuvo kopiją Raimundo Vabalo filmui „Skrydis per Atlantą“. Pasak aviatoriaus, kuo daugiau besigilinant į tai, kas liko po skrydžio, oficialios tragedijos priežastys jam atrodo vis labiau neįtikinamos.
V.Kensgailos nuomone, „Lituanicos“ skrydis galėjo nutrūkti dėl labai absurdiškos priežasties – tiesiog pritrūkus kuro. Tuo jis įsitikino išardęs legendinio lėktuvo variklį.
„Kai lėktuvas krisdamas pasiekė medžių viršūnes, variklis jau nebesisuko“, – savo versijos įrodymą pateikia V.Kensgaila.
Tačiau, anot jo, tai nereiškia, kad legendiniai lakūnai 40 valandų skrydžiui ryžosi nepasirūpinę kuro atsargomis.
„Lituanica“ skrydžiui perdaryta iš šešių vietų keleivinio lėktuvo „Belanca“ vietoje keturių vietų keleiviams įrengus du kuro bakus. V.Kensgailos teigimu, akivaizdu, kad lakūnams didžiausia grėsmė buvo skrydis per Atlantą. Kad išvengtų tragedijos virš vandenyno, buvo pasiruošta itin kruopščiai.
„Kuro įranga mane nustebino: bakų apačioje buvo dangtis, kurį atidarius degalai išbėgtų per keliasdešimt sekundžių. Tokiu būdu lėktuvui nukritus į vandenyną bakai būtų virtę plūdurais“, – aiškino V.Kensgaila. Tačiau, anot jo, per tiek valandų trukusį skrydį dėl vibracijos dangtis galėjo atsilaisvinti ir kuras imti lašėti.
Galima diversija
Aviatoriui įtarimų kelia ir iš Soldino į Kauną atvežtas maišelis su laiškais.
„Versija, kad skraidintą paštą jie išmetę, gali būti tik legenda“, – mano V.Kensgaila.
Pasak jo, paštui vieta lėktuve buvo įrengta taip, kad dangtį bagažui išimti buvo įmanoma atidaryti tik iš lėktuvo apačios nusileidus. Todėl galima manyti, kad laiškai išbyrėjo medžiams prakirtus į mišką krentančios „Lituanicos“ dangtį.
Negana to, V.Kensgailos nuomone, tragedijos priežastimi galėjo tapti ir vieno iš lakūnų prasta sveikata. „Lituanicos“ kopijos konstruktorius įtaria, kad S.Dariui iš nosies ar burnos pradėjo kraujuoti dar prieš tragediją. Ruošdamasis skrydžiui lakūnas gydėsi tuberkuliozę.
„Ar negalėjo nuovargis ir įtampa nualinti jo organizmą skrendant?“ – svarsto aviatorius.
Galų gale įtikinamesnė už oficialiai skelbiamas tragedijos priežastis V.Kensgailai atrodo diversijos tikimybė.
„Skrydis per Atlantą tuomet buvo virtęs savotiškomis valstybių varžybomis. S.Darius ir S.Girėnas netgi angare prie „Lituanicos“ nakvodavo, kad lėktuvas tyčia nebūtų sugadintas. Jie į skrydį buvo pasiėmę specialių miltelių, kad neužmigtų. Ar galima paneigti, kad jiems nebuvo pakišti kitokio poveikio milteliai – ne nuo miego, o migdantieji?“ – spėja konstruktorius.
Plačiau skaitykite liepos 17 d. „Sekundėje“.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
G.Lukoševičiaus nuotr. S.Dariaus ir S.Girėno žūties
aplinkybėmis besidomintis V.Kensgaila nelinkęs tikėti oficialiomis tragedijos
versijomis.
