Litą devalvuos?
Estija tampa Baltijos šalių ekonominio nuosmukio lydere. Tačiau ir Lietuva, ir Latvija nuo jos neką atsilieka. Tikėtina, kad vidutinis Baltijos valstybių ekonomikos augimas šiais metais gali smukti maždaug iki 3,5 procento, o tai gresia ekonomikos recesija. Kaip ir anksčiau, viena opiausių visų trijų šalių problemų – milžiniška infliacija.
Pastaraisiais metais Baltijos valstybėse gana nemažais tempais kilo atlyginimai, tačiau neką lėčiau didėjanti infliacija verčia žmones nerimauti – jų algos nebepaveja kainų. Metinė infliacija Latvijoje balandžio mėnesį pasiekė grėsmingą 17,5 proc. ribą.
Lietuvai ir Estijai sekėsi kiek geriau: jose infliacija buvo 12 procentų. Ekspertai pažymi, kad artimiausiais mėnesiais infliacija Baltijos šalyse dar padidės ir jų ekonomikoms nepavyks greitai išsiveržti iš šios krizės.
Tai gali priversti visų trijų Baltijos šalių vyriausybes priimti sprendimą, nors mėginama to išvengti, – „atrišti“ nacionalinių valiutų kursą nuo euro.
Pasak skandinavų analitikų, Baltijos valstybių vartotojai ir verslininkai sparčiai praranda tikėjimą savo padėties stabilumu ir kas mėnesį ateities perspektyvos jiems atrodo vis niūresnės. Situaciją dar labiau blogina kreditų rinkos nuosmukis.
Kad ir kaip ten būtų, vis dėlto esama ir teigiamų rezultatų: ekonomikos augimo sulėtėjimas skatina Baltijos šalių prekybos balanso deficito mažėjimą, nes importas mažėja greičiau nei eksportas.
Be to, investicijos į gamybą, pelnas ir eksporto pajėgumas laikosi gana stabiliai ir teikia vilties, kad recesijos pavyks išvengti. Žinoma, jei tik euro zonos valstybių neištiks didelė krizė.
Lito atsisakys?
Reitingų agentūra „Standard & Poor’s“ perspėja, kad Lietuvos ekonomikai gresia skaudus nusileidimas, ir spaudimas litui blogiausiu atveju gali paskatinti šalį vienašališkai įsivesti eurą.
Tačiau Lietuvos bankas teigia, kad neegzistuoja toks planas.
Ekonomistai jau seniai įspėjo, kad Lietuva, Latvija ir Estija augo netinkamu tempu ir yra „perkaitusios“, dėl to didėja infliacija ir einamosios sąskaitos deficitas.
Vis dėlto pagrindinis Lietuvos ekonomikos scenarijus – „minkštas nusileidimas“, tačiau „kieto nusileidimo“ rizika gana didelė – 30–50 procentų.
Reitingų agentūros „kieto nusileidimo“ scenarijuje atsižvelgiama į Lietuvos monetarinę politiką ir litą, kuris išlieka „pririštas“ prie euro fiksuotu kursu.
Agentūros analitikai teigia: jei Lietuvos monetarinei politikai ir valiutai bus didelis spaudimas, šalies centrinis bankas veikiausiai vienašališkai nuspręs įsivesti eurą. Ir tai, pasak jų, būtų geresnis sprendimas nei devalvacija.
BVP augimas Lietuvoje turėtų šiemet sulėtėti nuo 8,8 procento (2007 metais) iki 3,7 procento, o 2009 metais jis dar sumažėtų 0,9 procento. Ekonomika geriausiu atveju pradėtų atsigauti 2010 metais.
„Verslo vartų“
inf.
