Nauji reikalavimai ne itin malonių permainų pažers ne tik bankams, bet ir jų klientams
Vadinamieji Bazelio reikalavimai Lietuvoje veikiantiems bankams iš pirmo žvilgsnio turėtų būti lyg vanduo nuo žąsies. Daugelį kitąmet įsigaliosiančių griežtesnių reikalavimų bankai jau dabar atitinka. Kita vertus, griežtesnė priežiūra praktiškai visame pasaulyje reiškia tą patį: banko savininkai turi susitaikyti su mažesniu pelnu (nes daugiau pinigų turės likti banko kišenėje, o ne paskolinta klientams) arba klientai turės mokėti daugiau už paskolas ir kitas paslaugas (kad banko savininkai išsaugotų tą patį pelningumą).
Kuris iš šių dviejų scenarijų išsipildys Lietuvoje, dabar sunku atsakyti. Bankų prižiūrėtojai teigia, kad nėra jokių priežasčių branginti paskolas ir kitas paslaugas, nes jau dabar visi svarbiausi reikalavimai yra tenkinami. O paslaugų branginimas gali būti tiesiog bandymas pasinaudoti proga ir pasipelnyti prisidengus Bazelio vardu. Komercinių bankų atstovai sutinka, kad dabar reikalavimai tenkinami, tačiau ateityje dėl griežtesnės priežiūros patys bankai turės skolintis brangiau, tad natūralu, kad brangs paskolos ir klientams.
Ramus užutėkis
Vadinamieji trečiojo Bazelio reikalavimai, kuriuos į direktyvas perkelia Europos Komisija, be kitų, numato permainas šiose srityse: kapitalo pakankamumo ir jo kokybės, likvidumo bei stabilaus ilgalaikio finansavimo. Nuo 2013 m. bankai turės turėti 4,5 proc. pagrindinio nuosavo kapitalo (pagal ankstesnį Bazelio susitarimą – 2 proc.).
Bendras kapitalo pakankamumo rodiklis kurį laiką būtų 8 proc. Nuo 2016 m. prie jo pamažu būtų pridedamas kapitalo apsaugos rezervas, kuris 2019 m. pasiektų 2,5 proc. Taigi bendras kapitalo pakankamumo rodiklis pakiltų jau iki 10,5 proc. Per šį periodą taip pat numatoma įvesti anticiklinį kapitalo rezervą, kuris taip pat galėtų siekti 2,5 proc. Dėl pastarojo dydžio valstybės apsispręstų pačios – pavyzdžiui, siekdamos sustabdyti ekonomikoje besipučiančius burbulus. Taip pakilimo laikotarpiu bankai turėtų sukaupti daugiau kapitalo, kurį galėtų panaudoti prasidėjus nuosmukiui.
Greta šių dar svarstoma apie vadinamąjį sisteminės rizikos buferį – dar vieną papildomą reikalavimą kapitalui. Tačiau dėl jo Europos šalys dar nėra susitarusios. Sudėjus visus šiuos reikalavimus, ateityje papildomo kapitalo gali prireikti ir Lietuvoje veikiantiems bankams.
Be to, nuo 2015 m. bus taikomas naujas reikalavimas dėl likvidumo. Pagal jį bankai turės turėti tiek likvidaus turto, kad galėtų išgyventi bent mėnesį papildomai nesiskolindami.
Daugiau klaustukų yra dėl stabilaus ilgalaikio finansavimo – šis reikalavimas įsigalios 2018 m., tačiau dar nėra nuspręsta, kaip tiksliai jis bus taikomas. Šio reikalavimo esmė – ilgalaikių paskolų suteikęs bankas privalės turėti ir ilgalaikį finansavimą. Tai bus iššūkis ir daugeliui Lietuvos bankų – dauguma jų dabar turimų indėlių yra trumpalaikiai.
„Jei trečiojo Bazelio reikalavimai įsigaliotų jau dabar, Europos bankams prireiktų 518 mlrd. eurų kapitalui sustiprinti. Jiems taip pat reikėtų 1,7 trilijono eurų itin likvidaus turto“, – įvertinimus cituoja audito ir konsultacijų bendrovės KPMG auditorė Oksana Boiko-Groblienė.
„Jeigu ir dabar visiškai įsigaliotų Bazelio reikalavimai, Lietuvoje bankai visiškai atitiktų reikalavimus dėl kapitalo ir likvidumo“, – ramina Lietuvos banko Priežiūros tarnybos Riziką ribojančios priežiūros departamento direktorė Aldona Jočienė.
Bendras visos Lietuvos bankų sistemos kapitalo pakankamumas metų pradžioje buvo 13,9 proc., o balandžio 1 dieną išaugo iki 15,3 proc. Taigi minimalus reikalavimas viršijamas kone du kartus. Pirmo lygio kapitalo rodiklis kitąmet turės būti ne mažesnis nei 4,5 proc., Lietuvoje jis siekia 10,8 proc. Likvidumas Lietuvoje šiuo metu taip pat gerokai viršija būsimą ribą.
2018 m. atsiras ir sverto rodiklis – kapitalo ir viso turto santykis (kapitalo pakankamumas skaičiuojamas įvertinus turtą pagal riziką). Jis turės būti ne mažesnis kaip 3 proc. Lietuvoje dabar bankų kapitalas sudaro 7,5 proc. viso jų turto.
Kas mokės?
Šveicarijos mieste Bazelyje įsikūręs Bankų priežiūros komitetas griežtesnius reikalavimus sukūrė atsižvelgdamas į pastarosios krizės pamokas. Ne vieną banką teko gelbėti mokesčių mokėtojų pinigais, tad dabar norima pasiekti, kad bankai patys atsakytų už savo klaidas, o gelbėjimas gultų ant savininkų, o ne valstybės pečių. Europos Komisija skaičiuoja, kad per dvejus metus nuo 2008 m. spalio patvirtinta valstybių pagalba, susijusi su krize, siekė 4,6 trilijono eurų. Tai sudaro 39 proc. Europos Sąjungos metinio bendrojo vidaus produkto.
Siekis priversti akcininkus savo pinigais gelbėti žlungančius bankus – sveikintinas. Tačiau niekas negali garantuoti, kad už griežtesnius reikalavimus akcininkai mokės savo, o ne savo klientų pinigais. Tarkime, ateityje bankas turės daugiau lėšų investuoti į mažiau rizikingus produktus – pavyzdžiui, stabiliausių valstybių obligacijas. Už pastarąsias mokamos mažesnės palūkanos nei už paprastą paskolą verslui – pastarųjų bus suteikta mažiau. Kadangi bankai neturi galimybių pareikalauti valstybių mokėti daugiau palūkanų, jiems reikės rinktis vieną iš dviejų alternatyvų: gauti mažiau pajamų iš palūkanų arba paskolinus mažiau uždirbti tiek pat, kiek iki šiol. Pastaruoju atveju palūkanos galėtų didėti.
Rinkoje kalbama, kad kai kurie komerciniai bankai jau svarsto būdus, kaip atitikti naujus reikalavimus ir kartu išlaikyti buvusį pelningumą. Kitaip tariant, galvojama apie antrą alternatyvą.
„Sąnaudos kyla iki 2 proc. punktų. Tiek galėtų pabrangti vidutinė paskola“, – apie nepalankiausią scenarijų atsiradus naujiems reikalavimams kalba Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas.
O. Boiko-Groblienė įžvelgia kitą pokytį: atsiradus vienodiems reikalavimams, suvienodėtų ir bankų teikiamų paskolų sąlygos. Kitaip tariant, bankai rečiau siūlytų gerokai mažesnes palūkanas, kad persiviliotų klientą. Dar viena paskolų gavėjams nemaloni galima permaina – trumpesni kreditų terminai.
Tiesa, ne visos permainos susijusios su didesnėmis paskolų palūkanomis. Bankai sumažėjusias pajamas mėgins kompensuoti siūlydami daugiau paslaugų, nesusijusių su paskolomis: pavyzdžiui, konsultacijas, ypač verslo klientams.
O. Boiko-Groblienė taip pat atkreipia dėmesį, kad įsigaliojus Bazelio III reikalavimams bankai nebegalės pagražinti savo rezultatų perduodami blogas paskolas antrinėms įmonėms, mat naujosios taisyklės galios ne tik bankui, bet ir visai jo grupei. Taigi bankai turės iš karto pripažinti patyrę nuostolių.
Schemos su antrinėmis bankų įmonėmis per krizę buvo itin dažnai naudojamos: perimtas nuvertėjęs turtas arba negrąžinta paskola parduodama antrinei bendrovei, taip bankas nepatiria nuostolio, o antrinė įmonė valdo turtą tikėdamasi, kad jis ateityje pabrangs. Panašią schemą naudojo ir „Snoro“ grupė.
Nepatrauklūs indėliai
Lietuvos banko duomenimis, šalyje veikiančių bankų ir kapitalo kiekis, ir kokybė šiuo metu lenkia Europos vidurkį. Tokia situacija susiklostė beveik visoje Rytų Europoje. Bankai per krizę nustojo skolinti ir stengėsi pritraukti kuo daugiau indėlių. Sumažėjus paskolų portfeliui, pagerėjo kapitalo pakankamumo rodiklis, pritraukus indėlių (ir jų niekam nepaskolinus) nuostabiai atrodo ir bankų likvidumas.
Viena vertus, dėl tokios situacijos pasirengimas Bazelio III taisyklėms tampa labiau techninis – jiems nereikės strimgalviais ieškoti pinigų kapitalui sustiprinti. Kita vertus, dabar sukauptos pinigų dalies bankai negalės išskolinti ir ateityje. Todėl norėdami didinti savo paskolų portfelius jie turės ieškoti finansavimo. Iki šiol bankai sėkmingai užsitikrindavo finansavimą indėliais. Tačiau ateityje to nepakaks.
2018 m. įsigalioja reikalavimas dėl stabilaus finansavimo – bankai turės užsitikrinti ilgalaikį finansavimą. Tai vienintelis svarbus reikalavimas (nors jo detalės ir nėra patvirtintos), kurio Lietuvos bankai dabar neatitiktų.
„Indėliai tampa nepatrauklūs“, – teigia S. Kropas. Didelė dalis indėlių dedama ne ilgesniam nei metų laikotarpiui, o ilgiau padėtus galima bet kada nutraukti.
Tad bankininkų atstovas S. Kropas svarsto apie naują indėlių rūšį: padėjus ilgesniam laikui ir nutraukus sutartį anksčiau, klientas turėtų sumokėti nustatyto dydžio baudą – tai būtų papildoma paskata sulaukti termino pabaigos. Tam reikėtų keisti ir Civilinį kodeksą. Dabar indėlio sutartį galima nutraukti be jokių pasekmių – klientas atgauna visą padėtą sumą, tik be palūkanų.
Tiesa, stabilus finansavimas kainuoja. Dabar indėliai gyventojams patrauklūs būtent dėl didelio lankstumo: bet kada panorėjus galima pasiimti pinigus. Šį privalumą pabrėžia ir bankininkai, kai nori pritraukti daugiau indėlių. Tad įvedę baudas už nutrauktas indėlio sutartis bankai atbaidys dalį klientų. O juos galėtų sugrąžinti didesnės palūkanos.
S. Kropas skaičiuoja, kad už 7–10 metų trukmės indėlį metinės palūkanos galėtų būti 2–3 proc. didesnės nei už laikomą iki metų. Dabar bankai gali sau leisti mokėti mažesnes palūkanas už trumpalaikius indėlius, nes jie arba pratęsiami naujam trumpam laikotarpiui, arba vietoj atsiimto indėlio kitas klientas atneša naują. Nuo 2018 m. tokios laisvės nebebus.
Kita alternatyva – platinti ilgalaikes obligacijas, kurios išperkamos tik praėjus sutartam laikotarpiui. Tačiau šioje srityje meškos paslaugą padarė ir „Snoras“, kuris intensyviai platino obligacijas, kai Lietuvos bankas uždraudė siūlyti už indėlius didesnes nei rinkos vidurkis palūkanas. Kadangi obligacijos, skirtingai nei indėliai, yra neapdraustos, jų turėtojai po „Snoro“ bankroto patyrė nuostolių, todėl pasitikėjimas šiuo produktu yra kritęs.
Poveikis – neįvertintas
Nors nemažai naujų taisyklių bankams įsigalios pamažu, jie tam pradeda ruoštis jau dabar. Europos bankams reikia galvoti apie tai, kaip pritraukti pinigų kapitalui sustiprinti. Vienas realesnių būdų – esamų akcininkų pinigai, nes dabartinėmis sąlygomis platinti naujas akcijas biržoje neapsimoka. Akcijų kainos yra kritusios, kaip ir investuotojų susidomėjimas bankais. Kitas būdas – mažinti paskolų portfelį.
Lygiai taip pat bankams iš anksto reikės rūpintis likvidumu – dalį lėšų investuoti į nerizikingas (kartu ir menkai pelningas) turto kategorijas, pavyzdžiui, aukščiausią reitingą turinčių valstybių obligacijas.
Lietuvoje aktyvus pasirengimas prasidės kiek vėliau nei Europoje. „Bankai dar nėra įsivertinę poveikio“, – apie Lietuvoje veikiančius bankus kalba jų atstovas S. Kropas.
Europoje nuogąstaujama ir dėl to, kad įvedus griežtesnius reikalavimus pirmiausia nukentės smulkusis ir vidutinis verslas – pirmiausia jam gali būti užsukti paskolų čiaupai. Europos Komisija pasiūlė mažoms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ) nuo 75 iki 50 proc. sumažinti rizikos koeficientą, naudojamą kapitalo pakankamumui skaičiuoti. Kitaip tariant, skaičiuojant kapitalo ir pagal riziką įvertinto turto santykį, MVĮ suteiktų paskolų „svoris“ būtų trečdaliu mažesnis. Tiesa, dėl šios iniciatyvos dar laukiama Europos bankininkystės institucijos išvadų.
