Gražinos Šarapajevos kelias dažniausiai veda dviem maršrutais. Triskart per savaitę – į Panevėžio apskrities ligoninės Hemodializės skyrių, kiek sveikata leidžia – į Šilaičių kapines, kur ilsisi abu jos sūnūs. Vieniša šiame gyvenime likusi moteris sako skųstis niekam nenorinti, nes savas vargas negali būti sunkus. Tik graudžiai pajuokauja, kad Trijų karalių dieną pašaukęs į pasaulį Dievas ją išties apdovanojo, ne brangenybėmis, o ligomis ir nelaimėmis.
Tekėjo iš meilės
„Kuo ilgiau šiame pasaulyje būni ir didesnių sunkumų patiri, tuo labiau norisi gyventi ir mylėti gyvenimą, – netikėtai prasitaria ligų ir nelaimių iškankinta 66-erių moteris. – Seniau, kai dar ir sveikesnė būdavau, kildavo minčių, kad gyventi nusibodo, o dabar, prieš penkis mėnesius palaidojusi antrą savo vaiką ir kas trečią dieną praleisdama ligoninėje, matau, kaip iš tiesų gražu gyventi.“
Gyvenimas Gražinos nelepino. Skurdžioje šeimoje augusiai mergaitei nuo mažens teko jausti nepriteklių ir imtis sunkių darbų. Dar visai vaikas, vos penkiolikos būdama, susipažino su būsimuoju vyru. „Mūsų mokykla draugavo su rusų mokykla, taip ir įsižiūrėjome vienas kitą, – prisiminimais į senus laikus nuklysta moteris. – Trejus metus draugavome, o vos sulaukę aštuoniolikos susituokėme.“
Augino viena
Jaunas dienas prisiminusi moteris pro ašaras šypsosi. Bėdos tuoktis nebuvę, tik mergaitiška puikybė paėmusi viršų.
„Džiaugiausi, kad berniukas tekėti pasiūlė, žavėjausi juo, o visa kita nebuvo svarbu, – atlaidžiai sako G.Šarapajeva. – Tėtis pyko, kad per jauni esame, vyras kitos tautos. Sakė žiūrėti, kur lendu. Nežiūrėjau.“
Tėvo nuojauta netrukus pasitvirtino. Gimus sūnui Vitalijui vyras atsidūrė kalėjime. Žmona jo laukė, o kai po dešimtmečio grįžo, priėmė į namus.
„Pradėjome lauktis antro kūdikio, tikėjausi, kad vyras pradės žiūrėti vaikų“, – sunkiai atsidūsta Gražina. Netrukus viltys pasirodė puoselėtos veltui: vyras pasuko ankstesniu keliu, o ji liko viena su dviem mažamečiais vaikais.
Kaip buvo sunku, prisimena moteris, nelengva ir apsakyti. Stengdamasi vaikus išlaikyti Gražina dirbo linų, mėsos kombinatuose. „Būdavo, kad ir viela surištais batais vaikai į mokyklą eidavo“, – prisiminimus apie sunkias dienas dėlioja G.Šarapajeva. Apie vyrą moteris žino tik tiek, kad jis mirė kažkur Rusijos platybėse.
Neteko abiejų sūnų
Gražina svarsto, kad gal nuo sunkių darbų ir ligos ją taip negailestingai užpuolė. Vos per trisdešimt peržengusi susirgo reumatoidiniu poliartritu. Apie šios ligos negailestingumą liudija išsukioti visi sąnariai, lazda moters rankose ir nuolat lydintis skausmas.
„Sopuliai būna tokie, kad visą naktį nemiegodama vaitoju, – neslepia G.Šarapajeva. – Bet niekas nekaltas, mano toks vargas, niekas kitas jo neiškentės.“
Pasidžiaugti ramesniu gyvenimu moteriai nebuvo lemta ir vaikams užaugus. Prieš septynerius metus užklupusi neganda apie save nei minutei neleidžia pamiršti. Gyventi moteriai padeda triskart per savaitę atliekamos dializės procedūros.
„Jokių artėjančios ligos požymių nejutau, tik kartą skalbiant drabužius suskaudo nugarą, – pasakoja G.Šarapajeva. – Pamaniau: nejaugi radikulitą būsiu įsitaisiusi.“
Savijautai negerėjant teko gultis į ligoninę, o kol gydytojai nustatė negalavimų priežastis, paaiškėjo, kad jau reikia nuolatinės dializės. Prie skubėjimo į ligoninę ir silpnos savijautos moteris tikina įpratusi. Daug sunkiau išgyventi vaikų netektis. Per dvejus metus palaidojusi abu sūnus G.Šarapajeva dabar nori tik vieno – sulaukti dienos, kol abu jos vaikai ilsėsis viename kape, o jų atminimą ženklins paminklas. Prieš dvejus metus 44-erių Vitalijus buvo rastas gatvėje. Jo galvoje buvo kirstinė žaizda. Motina žino tiek, kad atvežtas į ligoninę sūnus nesileido operuojamas, o po kelių dienų mirė. Pinigų sūnui laidoti neturėjusi moteris graužiasi, kad teko sutikti su visais laidotuvių rūpesčius prisiėmusios firmos siūlymais. Už valdiškas lėšas palaidotas sūnus poilsio atgulė šalia nežinomų žmonių kapų.
„Tada buvo lengviau, nes šalia manęs buvo Eugenijus, mane paguosdavo, palaikydavo, o dabar, vienai likus, labai baisu pasidarė“, – šluostydama ašaras pasakoja G.Šarapajeva.
Plačiau skaitykite sausio 10 d.
„Sekundėje“.
Birutė KRONIENĖ
G.Lukoševičiaus nuotr.
Likimas G.Šarapajevai buvo dosnus išbandymų: palaidojusi abu sūnus, moteris gyvena kamuojama ligų.
