Metus mineralinio vandens neturėjusi Likėnų reabilitacijos ligoninė netrukus pacientams vėl pasiūlys stiprinti sveikatą mineralinio vandens procedūromis.
Atsuks vandens čiaupą
Respublikinė Panevėžio ligoninė, kurios padalinys yra Likėnų reabilitacijos ligoninė, iš bendrovės „Likėnų vandenys“ nupirko du mineralinio vandens gręžinius. Ligoninės direktorius Ivanas Dorošas neatskleidė pirkinio kainos, motyvuodamos, kad sutarties su pardavėju sąlygos jį įpareigoja neviešinti sandorio detalių.
Neoficialiais duomenimis, ligoninė mineralinio vandens gręžinių Likėnuose valdytojams sumokėjo 328 tūkstančius litų, tiek, kiek siūlė ankstesnei gręžinio savininkei bendrovei „Minera“.
Tokią dviejų mineralinio vandens gręžinių vertę 2011 metais buvo nustatę nepriklausomi turto vertintojai. Dar du tai pačiai bendrovei priklausančius gėlo vandens gręžinius jie įvertino kiek daugiau kaip 40 tūkstančių litų.
Tačiau kol Panevėžio ligoninė ir Biržų rajono savivaldybė derėjosi su „Minera“ dėl mineralinio ir gėlo vandens gręžinių pirkimo, pastaroji suskubo minėtą turtą parduoti „Likėnų vandenims“.
Naujieji gręžinių savininkai Likėnų reabilitacijos ligoninei mineralinio vandens kainą pakėlė daugiau kaip 10 kartų – nuo 23 iki 250 litų už kubinį metrą.
Gydymo įstaiga per mėnesį gydomosioms procedūroms sunaudodavo apie 40–50 kubinių metrų mineralinio vandens. Mineralinio vandens procedūrų ligonių kasos neapmoka, todėl Likėnų reabilitacijos ligoninei teko jų atsisakyti, priešingu atveju, už vandenį per mėnesį klodama po 10 tūkstančių ir daugiau, ji būtų patyrusi didelių nuostolių.
Mineralinio vandens čiaupas Likėnų reabilitacijos ligoninėje buvo užsuktas praėjusių metų rugpjūtį.
Vėliau „Likėnų vandenys“ nusileido iki 120 litų už kubinį metrą, tačiau ir ši kaina ligonei buvo per didelė.
Medikai mineralinio vandens šaltinių savininkams siūlė už kubinį metrą mokėti po 40 litų arba nupirkti gręžinius.
Pastarieji užsiprašė daugiau kaip milijono litų, derybos atsidūrė aklavietėje.
Šių metų pavasarį Panevėžio ligoninę ir Biržų rajono savivaldybę pasiekė žinios apie bendrovės „Likėnų vandenys“ likvidavimą. Gegužę aukcione buvo bandoma parduoti šiai įmonei priklausantį statinių bei gėlo ir mineralinio vandens gręžinių kompleksą Likėnuose už pradinę 650 tūkstančių litų kainą, tačiau pirkėjo neatsirado.
Respublikinė Panevėžio ligoninė ir Biržų rajono savivaldybė dar kartą pamėgino įsigyti gręžinius.
Biržų rajono savivaldybė nerimavo, kad Likėnų ir Pabiržės gyventojai liks be gėlo vandens. Savivaldybės įmonė „Biržų vandenys“ su „Likėnų vandenų“ likvidatoriumi pasirašė sutartį dėl dviejų gėlo vandens gręžinių už 40 tūkstančių 250 litų pirkimo.
Mineralinio vandens gręžinius įsigijo Respublikinė Panevėžio ligoninė.
Visi keturi gręžiniai nupirkti kaip nedalomas objektas.
Sieks kurorto statuso
Likėnų reabilitacijos ligoninės vyriausiosios gydytojos pavaduotojas Darius Kairys sakė, kad mineralinio vandens čiaupo užsukimas įstaigai buvo didelis minusas.
„Mineralinis vanduo yra Likėnų miestelio, o kartu ir reabilitacijos ligoninės vizitinė kortelė.
„Užsidaryti, žinoma, neteko, pacientų turėjome, bet galbūt ne tiek, kiek būtume sulaukę turėdami mineralinį vandenį. Dalis mūsų gydymo įstaigą pasirinkusių pacientų labai nusivildavo sužinoję, kad neteikiame mineralizuoto vandens procedūrų“, – pasakojo jis.
Pasak jo, Likėnų mineralinis vanduo yra labai stiprios mineralizacijos, prisotintas natrio, kalio, bromo, kitų vertingų mineralinių medžiagų.
Beje, Likėnuose kalbėta, kad mineralinio vandens gręžinius privatizavę verslininkai turėjo planų jį pilstyti į butelius ir pardavinėti kaip geriamąjį. Tačiau atlikus tyrimus paaiškėjo, kad vandenyje didelė sieros junginių koncentracija, todėl jis gerti netinkamas.
Liepos pabaigoje Likėnus ir čia esančią reabilitacijos ligoninę apžiūrėjęs Respublikinės Panevėžio ligoninės vadovas I. Dorošas prisipažino, kad jį pribloškė apmirusio miestelio vaizdas.
Jis svarsto, kad anuomet buvo padaryta klaida leidžiant privatizuoti mineralinio ir gėlo vandens gręžinius, purvo telkinius.
„Likėnai yra labai gražioje vietoje, turi mineralizuotą vandenį, gydomąjį purvą. Vietovė galėtų tapti tokiu traukos centru, kokie yra Druskininkai, Birštonas. Neabejoju, kad atgaivinus Likėnus į juos važiuotų gydytis ir ilsėtis ne tik lietuviai, bet ir užsieniečiai“, – sakė jis.
Tai, kad Likėnų reabilitacijos ligoninė, kurią žmonės pagal seną įprotį vadina sanatorija, vėl galės pacientams pasiūlyti mineralizuoto vandens procedūras, vadovas vertina kaip žingsnį kurorto gaivinimo linkme.
Beje, Likėnai kurortu vadinami nuo 1890 metų, kai čia pradėjo veikti mineralinio vandens gydykla, tačiau oficialaus kurorto statuso miestelis neturi.
I. Dorošas nusiteikęs kartu su Biržų rajono savivaldybe siekti Likėnams tokio statuso. Jis miesteliui atvertų perspektyvą sulaukti didesnės valstybės finansinės paramos, pritraukti investuotojų.
Likėnų reabilitacijos ligoninė šiuo metu yra etapais renovuojama europinėmis lėšomis.
Inga SMALSKIENĖ
Labai apsidžiaugtume kurorto statusu. Čia gydėsi mūsų seneliai ir tėvai. Gaila, ka viskas, tame tarpe ir Likėnų kurortas buvo apleistas ir išporceliuotas. Bet kurorto aura išlikusi. Viskas tiesiog tvyro ore. Reikia lankstumo ir geranoriškumo, ir šis perlas atgis. Tikiuosi, taip ir bus. Laimės ne tik Biržai, bet visa šiaurės Lietuva. Telaimina jus Dievas.