Ant mūsų stalų patenkantis maistas visavertis, o gal atvirkščiai – nuodingas? Diskusijos šiuo klausimu ne tik netyla, bet ir tampa dar aštresnės. Ar artimiausiu metu žmogaus vidutinė kūno masė nuo besaikio nesveiko maisto vartojimo perkops šimtą kilogramų? O gal vos pastovėsime ant kojų nuo vaistų dozių, kuriomis gydysime nesveiko maisto vartojimo padarinius.
Sveiko maisto neranda
Medikai jau seniai pastebi, kad tik trečdalis naujagimių gimsta visiškai sveiki, retas pirmaklasis nenešioja akinių, neturi kitų sveikatos sutrikimų. Kad 90 procentų visų ligų išsivysto nuo nesveiko maisto, jau penkiolika metų tvirtina nepriklausomas mitybos ir kulinarijos ekspertas Vincentas Sakas.
Šeštadienį panevėžiečiai sveikatingumo centre „Vidmavita“ galėjo ne tik išgirsti, koks maistas patenka ant mūsų stalų, bet ir kur reikėtų ieškoti jo alternatyvų.
Penkiolika metų dieną iš dienos savo straipsniuose, interviu, pokalbiuose per televiziją ir radiją, savo paskaitose nepriklausomas mitybos ekspertas aiškina, kad maisto prekių parduotuvėse tinkamų vartoti maisto prekių išvis nėra, nes ten parduodami tik maisto produktų surogatai. Pasak jo, nėra nei duonos, nei kepinių, nėra pieno, mėsos produktų.
„Nebėra net gerų kruopų ir grūdų, daržovių, vaisių ir uogų, o viskas, kas supakuota, yra žalinga žmogaus organizmui – nuodai“, – drąsiai teigia V.Sakas. Pasak jo, baisiausia tai, kad niekas juo netiki, nes bijo tai žinoti. Žmonės, V.Sako teigimu, nuo tokios mitybos virto biomase, o biomasė visko bijo, nebemoka savarankiškai mąstyti.
„Net kai vaikai ir jaunimas akropolius, megas, kitus pinigus šluojančius gigantus pradėjo vadinti „gavnopoliais“, „šūdlendais“, jų tėvai ir seneliai niekaip negali įsisąmoninti, kad vaikų lūpomis sakoma tiesa“, – savo nuomonės nebijo išrėžti sveiko maisto propaguotojas.
Neliko mėsos
Bent šiek tiek abejojantiesiems mitybos ekspertas drąsiai sako, kad tiek parduotuvėse, tiek turguose ir net ūkininkų turgeliuose šiandien visi prekiauja ne kiaulių, o kiauliagyvių mėsa, kurie auginami Lietuvoje danišku cheminiu greituoju smirdančiuoju būdu arba yra atvežtos iš Lenkijos ar kitų užsienių, kur taip pat auginami tuo pačiu danišku cheminiu greituoju būdu.
„Jau per penkis kilometrus nuo galvijų augintojų smirda, o privažiavus arčiau neįmanoma klausytis, kaip jie staugia nesavu balsu. Argi taip turi būti? Tai nuo visokių antibiotikų, vaistų, kuriais šeriami gyvuliai, kad tik greičiau užaugtų, subręstų ir juos būtų galima skersti. Natūraliai auginamos kiaulės nežviegia, o paėdusios eina miegoti. Nuo jų nesklinda toks šlykštus kvapas“, – aiškina V.Sakas.
Dažnai tenka girdėti, kad ypač kenksmingos dešros, tačiau kuo, retai susimąstome. Mitybos ekspertas iš karto įvardija gamybos technologiją. Jis sako, kad beveik visos Lietuvos mėsos įmonės dešras gamina ne iš geriausios rūšies mėsos, o iš atliekų, dedant į jas cheminius žmogaus, ypač vaikų organizmui pavojingus priedus: skonio ir kvapo stipriklius, dažiklius, konservantus, medžiagas, gerinančias mėsos kokybę ir išvaizdą, genetiškai modifikuotus baltyminius priedus, chemines medžiagas, didinančias masę.
„Visas be išimties vaikams skirtų dešrelių gamyklas reikėtų šiandien pat sunaikinti, o jų savininkus už Lietuvos vaikų genocidą susodinti į kalėjimą iki gyvos galvos. Juk tai jų pastangomis mokyklose liko tik 10 proc. sveikų vaikų“, – išraiškingai aiškina vyras.
Sukelia alergijas
Ekspertas aiškina, kad visos ligos – nuo besaikio nesveikų maisto produktų vartojimo. Pasak jo, kuo daugiau valgoma kiauliagyvių mėsos – tuo daugiau Lietuvoje spuoguoto jaunimo, vaikų ir net suaugusiųjų, tuo daugiau įvairių ligų ir tuo didesnis vaistinių pelnas.
„Tas pats su jautiena, importine aviena. Vien tik Lietuvoje augintų ėriukų ir avių, kurios natūraliai ganosi ekologinėse pievose ir pakrūmėse ir jų mėsa būtų tinkama valgyti, nėra, jos šeriamos cheminiais augimo skatintojais, dirbtiniu pašaru. Gaila, kad Lietuvoje nėra specializuotos avių skerdyklos“, – sako vyras. Tačiau didžiausias nuodas vaikams bei jaunimui, pasak V.Sako, vištagyvių ir kalakutagyvių mėsa. Mitybos ekspertas siūlo išvirti sultinį iš maisto prekių parduotuvėje pirkto vištagyvio ir iš kaime pirktos kieme bėgiojusios ir lesiojusios vištos.
„Verdant sultinį iš sveikai auginto viščiuko, pasklis toks kvapas, kad subėgs visi kaimynai“, – vaizdingais pavyzdžiais kalba už ekologiją kovojantis vyras.
(…)
Visą Vaidos REPOVIENĖS straipsnį skaitykite kovo 26 d. „Sekundėje“.
Dienraštį galite įsigyti spaudos kioskuose, prekybos centruose bei kitose prekybos vietose.
