Širdies ir kraujagyslių ligos
Pastaruoju metu širdies ir kraujagyslių ligomis vis dažniau
suserga jauni žmonės. Į rizikos grupę jau patenka ir nemaža dalis 30–35 metų
moterų.
Medikai teigia, kad širdį ypač alina nuolatinis skubėjimas,
dažni stresai darbovietėje ir namuose – tai viena iš svarbiausių hipertonijos,
per didelio kraujospūdžio, priežasčių.
Daugėja ir nėščiųjų hipertonijos atvejų. Tai, kad kraujo
spaudimas nėštumo metu ir gimdant yra per didelis, rodo, jog rizika vėliau
susirgti lėtine hipertonija ar patirti insultą arba infarktą smarkiai
padidėja.
Širdies kraujagyslių būkle ypač susirūpinti reikia, jei
dūstama, dažnai skauda galvą arba apatinį žandikaulį, jei gausiai pavalgius
vargina skrandžio veiklos sutrikimai, maudimai ir kitokie nemalonūs pojūčiai
krūtinės srityje.
Įprasti dažnai pasimatuoti kraujo spaudimą derėtų jau nuo 20
metų. Ypač svarbu tai daryti žmonėms, kurių artimieji yra sirgę širdies ligomis
arba hipertonija, taip pat rūkantiesiems. Kraujospūdžio rodmenys 130/90 – tai
jau beprasidedančios hipertonijos ženklas.
Be to, kasmet patartina tikrintis cholesterolio kiekį
kraujyje.
Skydliaukės ligos
Daugiau kaip 8 iš 10 žmonių, turinčių skydliaukės sutrikimų,
yra moterys. Manoma, taip yra todėl, kad didelę įtaką skydliaukės būklei daro
lytiniai hormonai.
Skydliaukė labai svarbi visuose organizmo veiklos procesuose.
Jei dėl įvairių priežasčių ji ima gaminti per daug skydliaukės hormonų, žmogus
suserga tireotoksikoze, medžiagų apykaita pernelyg paspartėja, o jei šių hormonų
gaminama per mažai, įvairūs organizmo veiklos procesai sulėtėja, susergama
hipotireoze.
Skydliaukės būklę patartina pasitikrinti visiems, ypač
moterims, jei giminėje yra sirgusiųjų jos ligomis, taip pat pajutus nuolatinį
nuovargį, ėmus kristi svoriui arba, atvirkščiai, pradėjus tukti, be paaiškinamos
priežasties apėmus depresijai.
O jei didesnių skydliaukės sutrikimo požymių nejuntama,
tikrintis vis tiek reikia bent kas penkerius metus. Gydytojas paprastai paskiria
tireotropinio hormono bei tiroksino kiekio kraujyje tyrimą, pacientą apžiūri ir,
jei prireikia, ištiria ultragarsu.
II tipo diabetas
Šia liga susergama dėl įvairių priežasčių: paveldimumo,
netinkamos mitybos, nutukimo, nejudraus gyvenimo būdo, stresų.
Anksčiau buvo manoma, kad ši endokrininės sistemos liga būdinga
vyresniems kaip 40 metų žmonėms, bet dėl pagreitėjusios gyvenimo tempo ir
pakitusio visuomenės gyvenimo būdo ja vis dažniau suserga ir 20-mečiai, ir net
vaikai. Todėl tikrinti gliukozės kiekį kraujyje būtina kasmet bent po kartą, o
ypač atidūs turėtų būti asmenys, kurių artimieji serga diabetu, taip pat ėmus
labai dažnai šlapintis, jei dažnokai kankina troškulys, taip pat sergantieji
hipertonija.
II tipo diabeto požymiai – nutukimas, per didelė cholesterolio
koncentracija kraujyje, kartais – staigus svorio kritimas, nuolatinis nuovargis,
regėjimo sutrikimai, lyties organų niežėjimas.
Atlikti kraujo ir šlapimo tyrimus reikia ryte nevalgius.
Endometriozė
Tai liga, kai gimdos gleivinės ląstelės išplinta gretimuose
organuose. Paprastai ja suserga 35–45 metų moterys, bet kartais ji užklumpa ir
jaunesnes.
Šios ligos priežastys iki šiol nėra visai aiškios, bet
specialistai mano, kad dažniausiai ją nulemia genetinis polinkis, kai kurie
aplinkos veiksniai ir imuniteto susilpnėjimas, be to, gali turėti įtakos ir
individuali kiaušintakių sandara.
Pasitikrinti pas ginekologą reikėtų bent kartą per metus nuo
20–25 metų, net ir nejaučiant jokių ligos simptomų. Būtina tikrintis vyresnėms
nei 35 metų moterims, kurių estrogeno kiekis kraujyje padidėjęs. Sunerimti
verčiantys simptomai – sutrikęs mėnesinių ciklas, pernelyg dažnos ir gausios
mėnesinės, pilvo apačios skausmas prieš jas ir jų metu, taip pat šlapinantis,
tuštinantis.
Krūties vėžys
Net žymiausi specialistai pripažįsta, kad šios grėsmingos ligos
priežastys nežinomos. Vis dėlto manoma, kad riziką susirgti krūties vėžiu didina
paveldimumas, ankstyvos (iki 11 metų) mėnesinės ir vėlyva menopauzė (po 55
metų), trumpas kūdikio žindymas, be to, hormonų pusiausvyros sutrikimas (per
didelis kūno svoris, kontraceptinių vaistų vartojimas, endokrininės sistemos,
ypač skydliaukės, ligos).
Teigiama, kad įtakos turi ir dideli emociniai sukrėtimai.
Tikrintis krūtis reikėtų pradėti sulaukus 20 metų. Pagal tyrimo
rezultatus gydytojas nustatys, kas kiek laiko reikės tikrintis. Sulaukus 40-ies
pas krūtų ligų specialistą reikia apsilankyti kartą per metus.
Jaunesnėms kaip 40 metų moterims krūtys tiriamos ultragarsu, o
vyresnėms atliekama mamografija.
Akių ligos
Dirbantieji biure puikiai žino, kaip kenkia akims ilgas darbas
kompiuteriu. O nešiojantieji kontaktinius lęšius, taip pat alergiški žmonės
augalų žydėjimo laikotarpiu yra varginami alerginio konjunktyvito.
Vyresniems nei 55–60 metų asmenims padidėja tikimybė susirgti
sunkia akių liga glaukoma, bet jei tarp artimų giminaičių yra ją sirgusiųjų,
taip pat jei nustatytas padidėjęs akispūdis, sergama diabetu arba patyrus akių
traumą, tai gali įvykti ir anksčiau.
Šiems žmonėms būtina reguliariai lankytis pas akių ligų
gydytoją. Nesiskundžiantiesiems regėjimo sutrikimais jaunesniems nei 40 metų
asmenims pasitikrinti akis rekomenduojama kas 5 metus, sulaukusiesiems 40-mečio
– kas 2 metus, o po 65 metų – kasmet.
Osteopenija
Sumažėjęs kalcio keikis ir kaulų tankis – osteoporozės
pranašas. Gydytojai teigia, kad šie požymiai jau būdingi ir nemažai daliai 30–35
metų moterų. Kaulų tankio mažėjimui turi įtakos paveldimumas (jei vyresniosios
kartos giminės atstovai buvo patyrę šlaunikaulio kaklelio lūžius, jei jiems ne
kartą buvo lūžę kaulai).
Kaulų audinių pokyčius gali lemti reumatinės, endokrininės,
kraujodaros ligos. Kaulų tvirtumui kenkia ir kalcio trūkumas maiste bei mažas
fizinis aktyvumas.
Taigi visiems, atsidūrusiesiems osteoporozės rizikos grupėje,
ypač moterims, be to, jei jos dar ir smulkaus kūno sudėjimo, nepakankamo svorio,
būtina išsitirti kaulinio audinio tankį. Tuo susirūpinti reikėtų jau sulaukus 25
metų. Jei jokių kaulų pokyčių nenustatoma ir jaučiamasi gerai, pakartotinai
pasitikrinti būtina menopauzės laikotarpiu. Be to, reikia kasmet matuotis ūgį –
jei jis sumažėja 3–4 cm, tai gali būti osteoporozės požymis.
Parengė A.Gotautaitė
