Atstovais pasirinko įžymybes
Nuo šių metų pradžios įsigaliojus naujam Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymui, kai kurie garsūs visuomenės veikėjai pateko į kuriozišką padėtį – jie privalės rūpintis nepažįstamų žmonių likimu.
Į Vilniaus universiteto Santariškių klinikas patekę šmaikštuoliai nurodė, kad tais atvejais, kai dėl savo pašlijusios sveikatos jie patys jau neišgalės pasirašyti medicinos dokumentų, tokį darbą patikės ne bet kam.
Medikai neturės teisės gelbėti šių pacientų gyvybės be parlamento vicepirmininko Česlovo Juršėno, Seimo pirmininko Artūro Paulausko, vieno LNK televizijos humoro laidos „Dviračio šou“ kūrėjų Vytauto Šerėno, kitų žinomų veikėjų parašų.
Šių populiarių žmonių pavardės, jiems patiems nieko nežinant, atsidūrė anketose, kurios įklijuotos į pacientų ligos istorijas.
Būtini penki parašai
Medikai mano, jog pacientai taip protestavo prieš įstatymą kūrusius biurokratus.
Mat net didžiausiems pokštininkams gali išsekti kantrybė patyrus, kiek kartų reikia pasirašyti, kad medikas pagaliau pradėtų tikrinti sveikatą. Ši procedūra vadinama paciento valios pareiškimu.
Pirmu parašu nurodomas paciento atstovas. Tai gali būti ligonio sutuoktinis, tėvas, vaikas, globėjas. Jam suteikiama teisė žinoti apie paciento ligos diagnozę, gydymą ir jo prognozę, taip pat sveikatos būklę.
Atskiroje eilutėje reikia įrašyti patikėtinio pavardę. Jam leidžiama vietoj ligonio pasirašyti medicinos dokumentus.
Pacientas taip pat pasirašo, kad susipažino su gydymo įstaigos vidaus tvarkos taisyklėmis.
Dar vieno sutikimo reikia, kad mokymo tikslais su ligoniu susipažintų studentai ir rezidentai.
Pagaliau pacientas turi patvirtinti, kad sutinka gauti visą informaciją apie savo sveikatos būklę, tyrimų duomenis ir gydymo prognozę.
Svarbiau nei žmonos nuomonė
Juokais įrašytų populiarių visuomenės veikėjų žodis gali būti net svaresnis nei paciento sutuoktinio ar giminaičio nuomonė.
Tokiems patikėtiniams tektų rūpintis ligonių gydymu, jei šie, atsidūrę mirties patale, prarastų sąmonę ar dėl kitokių priežasčių būtų neveiksnūs. Paciento nurodytam atstovui medikai privalo suteikti visą informaciją apie ligą.
Žinomas politikas ligonio patikėtiniu gali tapti labai paprastai – užtenka pacientui anketoje nurodyti tokio žmogaus vardą, pavardę, adresą ir telefoną.
Nežinotų, kaip pasielgti
„Jeigu žmonės pasitiki Seimo nariais, didelis politikų privalumas“, – ištarė Č.Juršėnas, iš „Lietuvos ryto“ išgirdęs, jog tapo ligonių patikėtiniu.
Tačiau Seimo pirmininko pavaduotojas vis dėlto nustebo, jog nepažįstami žmonės pasirinko jį savo atstovu, juolab kad nė vienas pacientas iš anksto su juo nesitarė dėl tokio atstovavimo jų interesams ir neprašė politiko sutikimo.
„Iš tikrųjų turiu sunkiai sergančių giminaičių, vienam pusbroliui dėl inkstų nepakankamumo būtina dializė. Tačiau jis gydosi Ignalinos ligoninėje ir tokios pagalbos manęs neprašė.
Jeigu labai reikėtų mano paramos, esu pasiryžęs padėti. Esu pripratęs, kad net kavinėje mane sutikę nepažįstami žmonės prašo pagalbos“, – kalbėjo parlamentaras.
Bet politikas prisipažino, kad nežinotų, kaip pasielgti, jeigu, pavyzdžiui, koks nors chirurgas paskambintų jam per Seimo posėdį ir pakviestų skubiai vykti į ligoninę pasirašyti, kad sutinka, jog pacientas būtų operuojamas.
„Tuomet reikėtų rimtai pagalvoti, ar toliau vykdyti Seime savo pareigas, ar atidėti visus darbus ir pulti gelbėti manimi pasitikėjusio ligonio“, – svarstė Č.Juršėnas. Humoristas buvo sutrikęs
Sužinojęs apie tai, jog tapo ligonio patikėtiniu, sutriko ir televizijos humoristas V.Šerėnas. Jis prisipažino net neįsivaizduojąs, kaip galėtų padėti pacientams, kurie jį pasirinko savo atstovu.
„Gal kas pajuokavo? Sveikata – dalykas rimtas. Vietoj ligonio dėti savo parašą nesutikčiau tol, kol neišsiaiškinčiau, kokia manęs laukia moralinė ir juridinė atsakomybė“, – rimtai atsakė V.Šerėnas.
Privalo vykdyti ligonio valią
Patikrinti, kokie ryšiai iš tikrųjų sieja pacientą ir jo patikėtinį, medikai neturi galimybių.
Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Širdies ir kraujagyslių ligų klinikos mokslo darbuotoja Birutė Adomonytė teigė, kad jeigu pacientas įrašo garsenybės pavardę, medikai turi tikėti, jog tai – jo atstovas.
Jokio dokumento ar notaro patvirtinto įgaliojimo atstovauti paciento interesams gydymo įstaigose neprašoma.
Net paciento žmona ar vyras, giminės ar artimieji gali nieko nežinoti apie šį patikėtinį.
Turi prikąsti liežuvį
Įsigaliojęs naujasis įstatymas pažėrė ir daugiau naujovių.
Bijodami pažeisti pacientų privatumą, medikai privalo būti atsargūs, o kartais – prikąsti liežuvį.
Kreiptis į ligonį pavarde neturi teisės net į palatą atėjęs vizituojantis gydytojas.
Taip elgiamasi, kad vienoje palatoje besigydantys ligoniai nesužinotų savo kaimynų pavardės ir diagnozės.
Nuo šių metų pradžios Santariškių klinikose pacientų pavardės nerašomos ir ant lovų kabančiuose lapeliuose, kuriuose žymima temperatūros kreivė.
Net skambindamas iš gydytojų kabineto į ligoninės laboratoriją ir prašydamas atlikti pacientui kraujo tyrimus, medikas neturi teisės nurodyti jo pavardės.
„Jau ir anksčiau būdavo skaudžių atvejų, kai medikai supainiodavo ligonius ir suleisdavo vaistus ne tiems, kuriems jų reikia. Dabar tokių klaidų išvengti bus dar sunkiau“, – nuogąstavo B.Adomonytė.
Pasitaria su teisininkais
Šis įstatymas medikus ir pacientus padalijo į dvi priešiškas stovyklas.
Taip naująjį teisės aktą įvertino Santariškių klinikų Nefrologijos ir urologijos centro vadovas profesorius Balys Dainys.
„Visada elgiuosi pagal sąžinės balsą ir laikausi Hipokrato priesaikos. Nė vienas pacientas manęs dar neapkaltino, kad pažeidžiau jo interesus“, – tikino profesorius.
Tačiau dabar dėl kiekvieno savo veiksmo jis linkęs tartis su teisininkais.
Tiktai po tokios konsultacijos B.Dainys ryžosi praėjusią savaitę vykti į Trakų ligoninę ir gelbėti pacientą, kurio gyvybei grėsė pavojus.
„Žinojau, jog paciento gydymo programoje nebuvo įrašyta mano pavardė. Nei ligonis, nei jo artimieji nežinojo, kad aš operuosiu.
Sutinku, kad nusižengiau pacientų teises ginančiam įstatymui. Bet nebuvo laiko rinkti parašų. Jei būčiau nesuteikęs pagalbos ir dėl mano kaltės ligonis būtų miręs, būčiau patrauktas baudžiamojon atsakomybėn“, – kalbėjo urologas.
Į polikliniką – tik su tėvais
Pacientų teises dar sunkiau apginti medikams, kurie gydo nepilnamečius.
Atėjęs be motinos arba tėvo į polikliniką paauglys gali likti be jokios pagalbos. Gydytojas neturi teisės nepilnamečio konsultuoti, kol ligos istorijoje nebus jo motinos ar tėvo parašo.
Bet vilnietis alergologas Eduardas Razgauskas pripažino ne sykį nusižengęs įstatymui: „Kartą dėl alergijos į mane kreipėsi viena nepilnametė, kuri buvo nėščia.
Ji man prisipažino, kad apie šį nėštumą jos tėvai dar nieko nežino, o jeigu sužinotų, įkalbinėtų daryti abortą.
Ką aš turėjau daryti? Išvyti nepilnametę iš kabineto ir kviesti jos tėvus? Tuomet konfliktui malšinti jau tektų kviesti policiją, o gal net gelbėti merginą iš kilpos“.
Medikas įsitikinęs, jog neįmanoma visų santykių medicinoje įsprausti į įstatymą. Šitokiu atveju gydytojus kaustytų baimė. Tai būtų didžiausia nelaimė, nes jie nedrįstų rizikuoti ir gelbėti ligonio.
Neliko profesinio solidarumo
Pacientų teisės ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas apsunkino ir medikų bendravimą.
Seimo narys Antanas Matulas pasakojo, kad, pavyzdžiui, Pasvalio ligoninės gydytojai, išvežę sunkų ligonį reanimobiliu į Vilniaus ar Kauno gydymo įstaigas, neturi teisės teirautis net savo kolegų apie šio paciento būklę.
„Telefonu nesužinosi, ar teisingai diagnozavai ligą, ar neapsirikai, todėl nėra prasmės ir konsultuotis su kitame mieste dirbančiu gydytoju. Visi įbauginti, kad kas nors neapkaltintų paciento teisių pažeidimu“, – kalbėjo A.Matulas.
Šiam medikui absurdiškas atrodo ir reikalavimas rinkti iš pacientų parašus, kad jie pritaria būsimų tyrimų bei gydymo programoms.
Jeigu pacientas atsisakytų siūlomo gydymo, jam tektų išrašyti vaistų receptus, o tokia praktika ligoninėse nėra gera.
„Matau tik vieną išeitį – kuo greičiau įteikti Seimui naujas įstatymo pataisas. Dabar gydytojas tapo tik parašų rinkėju ir medicinos dokumentų archyvaru“, – teigė parlamentaras.
Pranašauja liūdną ateitį
Vilniaus universiteto Santariškių klinikų Bendrosios praktikos gydytojo centro vadovas Vytautas Kasiulevičius irgi tvirtino, kad įsigaliojus naujai tvarkai gydymo paslaugos nė kiek nepagerėjo.
„Dabar kiekvieną akimirką gydymo įstaigą galima paduoti į teismą, nes ji atsakinga už paciento sveikatą, o ligonis gali net nevykdyti medikų nurodymų ir sąmoningai kenkti savo sveikatai. Tačiau jis visuomet bus teisus.
Todėl ateityje ligoninių laukia bankrotas ir gydytojų migracija“, – liūdną ateitį pranašavo V.Kasiulevičius.
“Info.lt”
