Praėjusiais metais Kauno apskrityje užregistruota 249 hospitalinės infekcijos.
Kauno visuomenės sveikatos centro specialistų teigimu, Kauno apskrityje, kaip ir visoje šalyje, labai svarbi kraujo keliu plintančių, ypač hospitalinių infekcijų, problema, nes esama statistika neatskleidžia tikrosios situacijos apie sergamumą. Neretai gydymo įstaigos linkusios nuslėpti hospitalines infekcijas ir apie jų skaičių teritoriniams visuomenės sveikatos centrams nepraneša. Infekcijų plitimui valdyti reikalingos rimtos prevencinės priemonės.
“Tačiau ylos maiše nepaslėpsi, ligoninės pradėjo daugiau registruoti šių ligų. Pernai vienoje iš Kauno asmens sveikatos gydymo įstaigų užfiksuotas net virusinio hepatito B protrūkis. Atlikus chirurgines intervencijas virusiniu hepatitu B užsikrėtė net aštuoni asmenys, iš jų penki ligoniai ir trys darbuotojai”, – sako Kauno visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus gydytoja epidemiologė Diana Plytaitienė.
Šio centro turimais duomenimis, Kauno apskrityje 2003 m. buvo užregistruoti 188 hospitalinių infekcijų atvejai, 2004 m. – 249. Virusiniu hepatitu B apskrityje 2003 m. sirgo 30 gyventojų, po metų – 47.
Anot gydytojų epidemiologų, Lietuvoje kasmet hepatito B virusu užsikrečia apie 3 tūkstančiai žmonių. Iš jų 10 proc. tampa lėtiniais viruso nešiotojais, kurie vaikšto tarp mūsų ir gali užkrėsti sveikuosius. Pavojų kelia tai, jog užsikrėtusiojo kraujyje virusas randamas jau po 2 savaičių nuo užsikrėtimo, o pirmieji ligos požymiai gali atsirasti kur kas vėliau – net po 9 mėnesių. Taigi užsikrėtęs žmogus, pats to nežinodamas, jau po dviejų savaičių kelia pavojų aplinkiniams, nes platina virusą kraujo arba lytiniu keliu.
Pasaulyje nuo hepatito B užregistruojama nemažai mirties atvejų. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, kasmet nuo šios ligos miršta vienas milijonas žmonių. Du milijardai gyventojų turi hepatito B serologinius žymenis, tai yra jie jau užsikrėtę hepatito B virusu ir gali užkrėsti kitus.
Anot Kauno visuomenės sveikatos centro specialistų, hospitalinė infekcija yra kiekvienoje sveikatos priežiūros įstaigoje ir specialistų pareiga – mokėti jas valdyti. Virusas perduodamas per pažeistą odą, gleivines ar kraują, atliekant įvairias chirurgines intervencijas, perpilant kraują, perrišant žaizdas, taip pat naudojant dirbtinio kvėpavimo įrangą, veriant auskarus, darant tatuiruotes, kuomet naudojami nesterilūs instrumentai.
“Info.lt”
