“Skauda”, – tai stebuklingi žodžiai, kuriuos slaugančiam vyrui prieš Kalėdas sušnibždėjo trisdešimtmetė Žana. Stebuklingi, nes ši moteris juos sąmoningai ištarė po keturis mėnesius trukusios tylos. Tiek laiko ji išbuvo komos, vėliau – vegetacijos būsenos: be sąmonės, maitinama dirbtiniu būdu.
Rugsėjį nežinia kokiomis aplinkybėmis vilnietė Žana iškrito iš ketvirtojo aukšto. Susilaužė dubens kaulus, šonkaulius, raktikaulius, galvą. Kai tokia “sudužusi” ji pateko į Vilniaus universitetinę greitosios pagalbos ligoninę, vargu ar buvo nors vienas gydytojas, kuris tuo metu būtų patikėjęs, kad ši moteris išgyvens.
Sunkiausia smegenų sukrėtimo stadija bei sunkus kraujo užkrėtimas – su tokia diagnoze merdėjanti Žana buvo perkelta į Vilniaus universitetinę slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninę. Stiprūs antibiotikai įveikė kraujo užkrėtimą, tačiau to, kad įvyktų stebuklas, nepakako – moteris toliau vegetavo.
“Kartais neįmanoma paaiškinti, kas atsitinka, bet mano praktikoje Žana – viena iš keleto beviltiškais laikytų ligonių, kurių sugrįžimas – tai stebuklas”, – sakė slaugos ligoninės nervų ligų skyriaus vedėjas, neurologas Jokūbas Fišas.
“Ekstra”






