Apsukriausieji jau dabar atsiima
Ligoniai, prieš operacijas ar procedūras gydytojų prašymu
nusipirkę vaistų, lašintuvių, medicinos priemonių, gali pareikalauti kompensuoti
patirtas išlaidas. Gyventojams mintį, kaip po gydymosi suplonėjusią piniginę vėl
pastorinti, pakišo pats sveikatos apsaugos ministras Raimondas Šukys.
Jo žodžius apie galimybę ligoniams atsiimti vaistams ir
medicinos priemonėms išleistus pinigus, pasakytus praėjusią savaitę Seime
vykusioje Vyriausybės valandoje, išplatino šalies žiniasklaida.
Tačiau panevėžiečiai ir apskrities gyventojai, pasirodo, jau
seniai žino apie tokią galimybę ir gana sėkmingai naudojasi.
„Į mus kreipiasi nemažai pasipiktinusių gyventojų. Jie rodo
gydytojų įduotus raštelius su rekomenduojamų įsigyti medikamentų ir priemonių
pavadinimais bei kasos čekiais. Mes juos siunčiame atgal į ligonines. Gydymo
įstaigos jiems dažniausiai grąžina pinigus“, – „Sekundei“ sakė Panevėžio
teritorinės ligonių kasos direktorius Jonas Narbutas.
Jo tikinimu, paprastai žmonės teisybės pradeda ieškoti
pasveikę. Atsigavę po ligos ar operacijos jie susizgrimba, kad gydymas per
brangiai atsiėjo.
Tiesa, ne visi pasipiktinusieji ryžtasi kulniuoti į gydymo
įstaigą ir pareikalauti grąžinti pinigus. „O kaip bus, kai vėl teks atsigulti“,
– motyvuoja jie.
Piktnaudžiauja ar padeda?
Praėjusią savaitę Seime per Vyriausybės valandą sveikatos
apsaugos ministras, paklaustas apie gydymo įstaigose daug metų galiojančią
praktiką prašyti pacientų nusipirkti vienokių ar kitų preparatų bei medicinos
priemonių, pareiškė, kad tai neteisėta.
R.Šukys medikų primygtinius siūlymus ligoniams, mokantiems
privalomojo sveikatos draudimo įmokas, už savo pinigus nusipirkti gydymui
reikalingų priemonių, vertina kaip piktnaudžiavimą.
Jis paragino gyventojus skųstis ligoninių ir poliklinikų
steigėjams – Sveikatos apsaugos ministerijai, apskričių viršininkų
administracijoms ar savivaldybėms.
Steigėjai privalo atlikti patikrinimus ir, nustatę, kad
apmokėti už medicinos pagalbos priemones ar vaistus buvo prašoma nepagrįstai,
pareikalauti iš gydymo įstaigų kompensuoti pacientų patirtas išlaidas.
Dar vienas R.Šukio patarimas ligoniams – jie gali drąsiai
atsisakyti pirkti priemones ir vaistus, o medikai neturi teisės jiems nesuteikti
paslaugos.
„Tai yra labai didelė problema. Žmonės pyksta, kad, sumokėję
privalomojo sveikatos draudimo įmokas, dar yra verčiami įsigyti medicinos
priemonių. Ministras paaiškino, ką tokiu atveju reikia daryti ir kaip šios lėšos
gal būti kompensuotos“, – kalbėjo ministrą prie sienos dėl ligoninėse klestinčių
vadinamų nelegalių rinkliavų rėmę Seimo nariai.
Medikai gėdina sveikatos apsaugos funkcionierius, kad šie
ligoniams tiesiai šviesiai nepasako, jog už valstybės skiriamus pinigus jie
negalės gauti geriausios kokybės gydymo.
„Mes siūlome pacientams nusipirkti vaistų ar medicinos pagalbos
priemonių jų pačių labui, kad operacija ar procedūra būtų saugesnė, gydymas –
efektyvesnis. Jokios prievartos nėra. Jeigu žmogus nori – nusiperka, jeigu ne –
neperka. Paslaugą jis vis tiek gauna, tik prastesnės kokybės“, – „Sekundei“
teigė Panevėžio apskrities lokalaus medicininio audito grupės vadovas Algirdas
Žemaitaitis.
Gydytojas neslėpė nuostabos, kad žmonės nusiperka, o paskui
skundžiasi.
Siūlo įteisinti priemokas
Kaip tikino A.Žemaitaitis, jis galintis garantuoti, kad
ligoninėje nebuvo nė vieno atvejo, kai pacientui, atsisakiusiam nusipirkti
rekomenduotą vaistą ar priemonę, gydytojas pareiškė jo neoperuosiantis,
netirsiantis ar negydysiantis.
Kita vertus, ligoniams siūloma įsigyti už savo pinigus tam
tikrų priemonių ne visais, o tik išskirtiniais atvejais.
„Tarkim, žmogui reikalinga sudėtingesnė operacija. Jam saugiau,
jeigu ji bus atliekama naudojant geros kokybės vienkartines priemones, o ne
daugkartines, kokias turi ligoninė. Tad pacientui ir pasiūloma nusipirkti.
Žinoma, jeigu jis gali“, – aiškino lokalaus medicininio audito vadovas.
Esą lygiai taip pat ir su vaistais. Jeigu gydytojas žino, kad
ligoniui labiau padės tam tikras medikamentas, kurio ligoninė neturi, jis
pasiūlo jį nusipirkti pačiam. Paciento ligos istorijoje padaromas įrašas, kad
jis savo lėšomis įsigijo vaistą ar medicinos priemonę.
A.Žemaitaičio teigimu, ligoninė pati neįstengia nupirkti tokių
vaistų ir priemonių, nes valstybės finansavimas ribotas. Realios paslaugų kainos
dažnai yra didesnės už ligonių kasų nustatytus įkainius. Pasak jo, įstaiga
priversta skrupulingai skaičiuoti pinigus.
Lokalaus medicininio audito vadovas neslėpė, kad dėl pasiūlymų
įsigyti vaistų ar medicinos priemonių kyla nemažai nesusipratimų tarp medikų ir
pacientų.
Žmonės piktinasi, prašo paaiškinti, kodėl jie, mokantys
mokesčius valstybei, atsigulę į ligoninę dar turi papildomai išlaidauti.
„Vieniems paaiškini ir jie supranta. Kiti – ne. Labiausiai
stebina tie, kurie nusiperka, o po gydymosi pradeda reikšti pretenzijas. Tai tas
pats, kas elgetai prie bažnyčios numesti litą, o paskui paprašyti grąžinti“, –
kalbėjo A.Žemaitaitis.
Iš šios dviprasmiškos situacijos, kiršinančios medikus su
pacientais, jis mato vieną išeitį – oficialiai įteisinti priemokas. Ligoniai,
norintys geresnių vaistų ir medicinos priemonių, galėtų susimokėti kainų
skirtumą.
Pasak A.Žemaitaičio, Gydytojų vadovų sąjunga ir Lietuvos
gydytojų sąjunga jau seniai siūlo Sveikatos ministerijai aiškiai apibrėžti, kokį
paslaugų krepšelį valstybė mokesčius mokančiam piliečiui kompensuoja, o už ką
jis turi primokėti.
Plačiau skaitykite 2010 m. gegužės 28 d. „Sekundėje“.
Inga SMALSKIENĖ
A.Repšio nuotr. Ne tuščiomis. Medikai
pageidauja, kad į ligoninę pacientai atvyktų nešini savais vaistais ir medicinos
priemonėmis.
