Neturėtumėme ciniškai žvelgti į šią ligą, gyvenimo
saulėlydyje ji gali neretą žmogų, mūsų artimąjį užklupti, pakeisti jo asmenybę.
Turime įsisąmoninti, kad tik dėl ligos padarinių pakinta ligonio elgesys, o tai
jokiu būdu neturėtų tapti pašaipų, piktų apkalbų objektu. Kiekvienas žmogus, kad
ir kokios sunkios fizinės ar proto negalios būtų ištiktas, vertas artimųjų
meilės, pagarbos, nuoširdaus rūpinimosi, palankaus visuomenės požiūrio.
Tad jeigu slaugote demencija sergantį ligonį, jums labai svarbu žinoti, kaip vystosi ši liga, kuo ji pasireiškia. Yra išskiriamos 3 demencijos stadijos.
Sergantys ankstyva demencijos stadija asmenys linkę kartoti tas pačias istorijas, neretai susipainioja; ima nuolat kartoti, kad jie yra dėl ko nors susirūpinę; pamiršta nesenus įvykius; lėčiau suvokia kai kuriuos dalykus; ne taip greitai kaip anksčiau priima sprendimus ir kuria planus; mažiau domisi savo laisvalaikio pomėgiais ar veikla; būna apatiški, vengia naujovių ir nesistengia prisitaikyti prie pokyčių; būna pikti ar liguistai jautrūs dažniausiai dėl savo nesugebėjimo ko nors atlikti ar prisiminti; dažnai pameta daiktus ir netgi mano, kad juos iš jų paėmė kiti.
Esant vidutinei demencijos stadijai pakitimai dar labiau išryškėja ir keičia kasdienį gyvenimą. Ligoniai pamiršta nesenus įvykius, bet dažnai puikiai atsimena, kas buvo tolimoje praeityje, keletą kartų pasakoja tuos pačius dalykus tiems patiems asmenims; pamiršta šeimos narių ir artimų draugų vardus, dažnai juos vieną su kitu painioja, nežino, kur jie yra, nesiorientuoja laike, pasiklysta žinomoje vietoje; blogai miega, klajoja naktį ir gali pasiklysti, lengvai ir greitai supyksta ar būna prislėgti, agresyviai kalba ar elgiasi, tampa nesavarankiški ir nesaugiai jaučiasi, kartais keistai elgiasi, pavyzdžiui, gali išeiti į gatvę su pižama, to nesuvokdami, pamiršta ant viryklės verdančius puodus, virdulius, atsuka dujas, bet neįjungia viryklės.
Sergantiesiems vėlyva demencijos stadija reikalinga rimta pagalba. Jie pamiršta vos prieš kelias minutes buvusius įvykius, pavyzdžiui, kad pavalgė; pasiklysta net gerai pažįstamoje aplinkoje; sunkiai vaikšto, gali prireikti net neįgaliesiems skirto vežimėlio; dažnai kartoja tam tikras frazes, garsus ar nevalingus judesius; nepažįsta šeimos narių, draugų ar kasdienių buities dalykų; jiems gali prireikti pagalbos net įprastiems veiksmams atlikti, pavyzdžiui, pavalgyti, nueiti į tualetą, nusiprausti; blogai miega ir nerimauja; būna agresyvūs, ypač jeigu jaučiasi nesaugūs ar izoliuoti; nesugeba kontroliuoti šlapimo pūslės ar tuštinimosi.
Šie negalavimai slaugantiems asmenims atima daug jėgų ir laiko, dažnai slaugymas gali tapti itin sunkus ir varginamas. Nuolat prisiminkite, kad ligonis nesistengia blogai elgtis tyčia, kad tos problemos kyla dėl ligos, nes jis ne visuomet suvokia, kas vyksta aplinkui.
Patarimai demencija (2-3 stadijos) sergančiųjų artimiesiems ir globėjams
Demencija sergantiems ligoniams reikalinga nuolatinė slauga ir priežiūra. Svarbu užtikrinti jų saugumą, užimtumą, psichologinį komfortą, laiku patenkinti jų fiziologinius poreikius, padėti laikytis asmens higienos normų.
Ligonio saugumo užtikrinimas. Skirkite ligoniui atskirą kambarį, kuriame jis jausis šeimininku. Pasirūpinkite saugiais baldais, neslidžiomis grindimis, tegu kambaryje būna kuo daugiau erdvės. Nelaikykite kambaryje smulkių, nevalgomų, dūžtančių, lengvai lūžtančių daiktų. Ligonis gali imti juos ragauti ar susižaloti.
Demencija sergantieji kartais daug ir be tikslo vaikštinėja, veržiasi kur nors eiti. Jeigu jie vaikšto saugiai, namuose, nesistenkite juos nuo to sulaikyti. Tik nepalikite atrakintų lauko durų, slėpkite raktus. Jei kur išeinate, užtikrinkite, kad ligonis nepatektų į virtuvę – gali atsukti dujas, vandens čiaupą ar įjungti elektrinę viryklę. “Pavojingų” patalpų duris užrakinkite arba laikinai nuimkite durų rankeną. Galite tiesiog kartu su ligoniu išeiti į kiemą ar į parką pasivaikščioti.
Ligoniui tenka nuolat priminti, kada metas praustis, valgyti, kur tualetas. Jei kur trumpam išeinate, atidarykite tualeto duris ir įjunkite šviesą ar palikite prie ligonio lovos naktipuodį. Padėkite ligoniui išsimaudyti, apsirengti, susišukuoti. Rūpinkitės jo patalynės švara, tvarka.
Ligonio užimtumas. Sudominkite kokia nors veikla, pavyzdžiui, rankdarbiais, jei pajėgia, gali suvynioti siūlus į kamuolį. Galbūt kuo nors jums norės pagelbėti namų ruošoje – išplaus grindis, išskalbs drabužius, nulups bulves. Kad ir kaip nekokybiškai atliks šiuos darbus, būkite kantrūs ir atlaidūs – nepamirškite padėkoti, pagirti – juk svarbu pats darbo procesas, suteikiantis ligoniui pasitenkinimo jausmą, kad dar sugeba ką nors atlikti.
Malonus bendravimas, ligonio psichologinio komforto užtikrinimas. Būna ir prašviesėjimo minučių, kai jūsų artimasis tarsi atgauna protą, suvokia savo būklę, t.y. savo ligą.
Nuoširdžiai pasikalbėkite, apkabinkite ligonį, nuraminkite sakydami, kad jo niekada neapleisite, padėsite gyventi, rūpinsitės juo. Šios minutės tokios trumpos ir trapios, nes, žiūrėk, ir vėl jūsų artimajam kyla agresyvumas, irzlumas. Nepykite už tai – tai tik ligos simptomai, varginantys ne tik jus, bet ir jūsų artimąjį.
Jūsų slaugomas artimasis gali jus kartkartėmis skaudžiai užgauti ne vien žodžiais, bet ir fiziškai. Neįsižeiskite, atleiskite jam už tai – tai tik ligos simptomai, o ne tikrieji jo jausmai jums. Būna, kai ligonis yra perdėtai mandagus, nuolat dėkoja už suteiktas paslaugas. Pasistenkite nuoširdžiai priimti jo padėką.
Kai jus ima erzinti ligonio elgesys, pasistenkite nukreipti jo dėmesį nuo įkyrių frazių kartojimo ar netinkamų veiksmų papasakodami jam ką nors įdomaus (pavyzdžiui: “Ar žinai, kad mūsų gatvėje stato naują namą? Eime, pro langą pažiūrėsim, kaip vyksta statybos”), pasiūlydami ką nors skanaus (pvz., gabalėlį šokolado), pralinksmindami kokiu nors nauju daiktu.
Gerbkite savo sergantį artimąjį. Toleruokite jo sprendimus, kad ir kokie jie absurdiški būtų. Svarbu, kad jie nekeltų realios grėsmės žmogaus saugumui. Pavyzdžiui, jūsų artimasis sumanė suplėšyti juostelėmis paklodę – mat jam staiga prireikė raištelių: eis į daržą pomidorų rišti. Nesiginčykite, nusileiskite jo įgeidžiams. Jei barsite, tvirtinsite, kad dabar žiemos vidurys ir jokie pomidorai neauga, ligonis tik dar labiau susierzins, teigs, kad jokios paklodės nė neplėšė. Raminkite save mintimis, kad čia nieko tokio – juk ir sveiki žmonės kartais būna susirūpinę dėl tikrovėje neegzistuojančių dalykų.
Suraskite jėgų savyje iš visos širdies mylėti savo artimąjį, nes liga gali atšaldyti jūsų jausmus jam. Kuo dažniau apkabinkite, paglostykite – juk jis to nusipelnė. Prisiminkite jį tokį, koks buvo pačiame jėgų žydėjime. Atminkite, liga sudarko žmogų, bet tikros jūsų meilės, atjautos ji negali sunaikinti.
Keli patarimai, kurie turėtų palengvinti globėjų
rūpesčius
Jei jums išseko kantrybė ar neturite jėgų atsakinėti į tuos pačius klausimus (pavyzdžiui, “Kur aš esu?”), paprašykite ligonio apie ką nors papasakoti, padeklamuoti eilėraščių (juos, kažkada išmoktus vaikystėje, puikiausiai gali prisiminti) – kad ir tūkstantąjį kartą. O jūs tuo metu galėsite su savo mintimis būti toli, toli…
Jei jaučiate, kad ligonis baigia perpildyti jūsų kantrybės taurę savo įkyrumu, agresyvumu, palikite jį vieną, prieš tai įsitikinę jo saugumu. Išeikite į kiemą pakvėpuoti grynu oru. O galbūt jums galėtų padėti artima kaimynė, kuri, pakalbinusi ligonį, jį nuramintų. Paprastai demencija sergantys asmenys labiau paklūsta svetimiems žmonėms negu saviškiams. Patikėkite savo rūpesčius bendrosios praktikos (šeimos) gydytojui, psichiatrui. Jie paskirs tinkamą gydymą, duos naudingų patarimų.
Nesidrovėkite paprašyti artimųjų, pažįstamų, kaimynų pagalbos. Priimkite jų geranorišką pagalbą. O jūs tuo tarpu kur nors galėsite išeiti, išvažiuoti, atitrūksite nuo varginamos kasdienybės – jūs nusipelnote poilsio.
Jei yra galimybių (jei ne, niekas jums už tai, kad patikėjote savo artimąjį slaugyti medikams slaugos įstaigoje, neturi teisės priekaištauti), neatiduokite savo artimojo į slaugos namus. Atminkite, kad ateis ta diena, kai teks amžinai atsisveikinti su savo artimu žmogumi. Kai tinkamai atlikę savo pareigą, kad ir labai sunkią ir jus alinamą, išlydėsite savo artimąjį į Amžinybę, jus užplūs vidinė ramybė ir jausmas, kad padarėte viską, kad jūsų mylimas žmogus baigtų savo žemišką kelionę apsuptas jūsų meilės, šilumos, atjautos ir rūpesčio.
Sonata Rancova
