Lietuvos įmonių tiesioginės investicijos užsienyje per metus išaugo 434 mln. litų. Tačiau tai nebūtinai reiškia, kad lietuviai kitose šalyse ėmė aktyviau statyti gamyklas ar pirkti įmones. Iš bendro prieaugio 331 mln. litų sudaro išaugusios investicijos Kipre ir Nyderlanduose.
Nyderlandai dėl savo teisinės aplinkos ir palankių dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarčių ypač patogūs holdingo bendrovėms steigti. Kipras dėl palankios mokestinės aplinkos iki šiol vadinamas lengvatinių mokesčių zona, o joje įsteigtos bendrovės – lengvatinio apmokestinimo, arba vadinamosios ofšorinės.
Kitaip tariant, Nyderlanduose ir Kipre paprastai steigiamos kontroliuojančiosios bendrovės. Taip didelės tarptautinės įmonės siekia sumažinti mokestinę naštą, o kartais ir apsaugoti savo verslą.
Pastarąjį kartą investicijų į Nyderlandus banga buvo kilusi 2008 m. pabaigoje–2009-ųjų pradžioje. Tada išsigandę staigių mokestinių permainų verslininkai iškraustė savo verslą ten, kur palankesnė aplinka, o Nyderlandai tapo pagrindine vieta, kur investuoja Lietuvos įmonės. Iki tol lietuvių investicijų sąraše pirmavo Latvija. Beje, investicijos į pastarąją šalį nuo 2011 m. pirmojo ketvirčio sumažėjo 15 proc. (160 mln. litų).
Tuo tarpu investicijos į Kiprą išaugo pusantro karto – 2012 m. pirmojo ketvirčio pabaigoje iš viso jos siekė 626 mln. litų. Pagal šį rodiklį Kipras aplenkė Lenkiją. Tad gali būti, kad verslas vėl ruošiasi netikėtumams, kurių gali sukelti politikai. Tik šį kartą kraustynės prasideda prieš rinkimus, o ne po jų.
