Eksportas po daugiau negu metus užtrukusios pertraukos vėl pradėjo stiebtis į viršų. Tai pagrindinė šalies ūkio ekosistemos dalis, nuo šių metų pavasario rodanti teigiamą prieaugį. Išaugęs pridėtinės vertės mokesčio (PVM) surinkimas nekompensuoja prarastų pajamų iš kitų mokesčių, o didėjanti indėlių dalis bankuose turi mažai įtakos atsargiai bankų kreditavimo politikai. Teigiamas eksporto impulsas kol kas dar nespėjo inicijuoti permainų su pliuso ženklu kitose ūkio srityse, tačiau apskritai ekonomikos nuosmukis švelnėja ir šių metų viduryje analitikai turėtų prabilti apie ūkio stabilizaciją, kurią po truputį turėtų pakeisti augimas. Aišku, kol teigiamas ekonomikos permainas bus galima pajusti piniginėse ir šalies biudžete, turės praeiti laiko. Nors padidėjusi paklausa išorės rinkose skatina eksportuojančias įmones didinti gamybos apimtis, tai nebūtinai iš karto virsta naujomis darbo vietomis ar didesniais atlyginimais. Po krizės bandantis atsigauti verslas pirmiausia stengiasi daugiau išnaudoti turimus pajėgumus ir plėtrą vertina labai atsargiai. Didelis nedarbo lygis lemia ir didelę darbo jėgos pasiūlą. Tai lemia išaugusią gyventojų emigraciją ir stabdo atlyginimų bei namų ūkių pajamų augimą. Pastarieji atitinkamai riboja savo išlaidas ir daugiau pinigų skiria taupymui, todėl vartojimas ir paklausa vidaus rinkoje išlieka silpni. Tai neigiamai veikia didesnės dalies tik vidaus rinkoje veikiančių įmonių pajamas ir mokesčių į biudžetą surinkimą. Kadangi valstybė gauna mažiau pajamų į biudžetą, ji mažiau gali ir išleisti taip dar labiau sumenkindama paklausą vidaus rinkoje.
