Dalyvavimą pasaulinėse parodose Lietuvos įmonių atstovai vadina verslo įvaizdžio dalimi.
Šiųmetėse Frankfurto tekstilės parodose tarp pusantro tūkstančio dalyvių neliko nepastebėti ir tekstilės gamintojai iš Lietuvos. Nors užsakovams iš Vakarų Europos nereikia įrodinėti lietuvių sugebėjimų kokybiškai atlikti užsakymus, tačiau Azijos ir Tolimųjų Rytų atstovams mūsų šalį dar tenka parodyti žemėlapyje.
Šią savaitę Frankfurtą prie Maino buvo galima vadinti pasaulio tekstilės sostine. Pirmą kartą Frankfurto parodų rūmuose vienu metu vyko trys tekstilės parodos: „Techtextil“, „Texprocess“ ir „Material Vision“, kuriose iš viso dalyvavo 1561 bendrovė iš 60 šalių.
Daugiausia – per 1200 dalyvių pritraukė techninės tekstilės ir neaustinių medžiagų paroda „Techtextil“, vadinama viena didžiausių tokio pobūdžio parodų pasaulyje. Joje dalyvauja ir pačios didžiausios bei garsiausios tekstilės įmonės, ir jas besivejančios vidutiniokės.
Pirmą kartą šiemet surengtoje parodoje „Texprocess“ dalyvavo 330 bendrovių iš 40-ties šalių demonstravo ne tik techninės įrangos naujoves, bet ir pristatė galutinių gaminių ekspozicijas. Mūsų šaliai atstovavo Lietuvos aprangos ir tekstilės įmonių asociacija, savo gaminių ekspozicijas taip pat atvežė „Lincasa“ ir „Pakaita“.
Parodoje „Texprocess“ taip pat vyko specialus partnerių paieškos renginys „Source it!“, skirtas norintiems pasirašyti vadinamųjų išmaniųjų (angl. smart) paslaugų teikimo sutartis su tarptautinėmis žymių prekės ženklų įmonėmis, ieškančiomis naujų gamintojų.
Užsakovų paieška – ne per dieną
Lietuvos aprangos ir tekstilės įmonių asociacijos prezidentas Linas Lisiauskas pats turėjo progos įsitikinti, kad kai kuriems parodos dalyviams ir lankytojams dar teko parodyti žemėlapyje, kur „ta Lietuva“ yra. Vakarų Europos įmonių atstovai jau žino apie mūsų šalies tekstilės pramonės tradicijas, tačiau įmonių atstovams iš toliau Rytuose nutolusių šalių teko aiškinti ir apie Lietuvos narystę ES, ir apie bendrą Šengeno erdvę.
Asociacijos vadovas tikisi, kad Vakarų Europos įmonės, kurių vis daugiau nusivilia darbų kokybe Kinijoje ir kitose Tolimųjų Rytų šalyse, susidomės Lietuvos bendrovių paslaugomis.
Trikotažo medžiagas ir gaminius pristačiusios Kauno bendrovės „Pakaita“ vadovas dr. Algimantas Svilainis vylėsi, kad iš nemenko būrio mugės lankytojų, per keturias dienas palikusių vizitines korteles, atsiras įmonių, su kuriomis bus pasikeista ne tik mandagiais laiškais.
„Itin didelių lūkesčių su šia paroda nesiejame. Tam, kad susirastume naujų užsakovų ir pirkėjų, turime ne tik dalyvauti parodose, bet dirbti visus metus. Tačiau tokiame renginyje galima ir savo gaminius parodyti, ir susipažinti su įvairiomis technologinėmis naujovėmis, pavyzdžiui, naujomis savybėmis pasižyminčiais verpalais“, – sakė A.Svilainis, kuriam prieš kelerius metus jau yra tekę lankytis parodoje „Techtextil“.
Kauno rajono bendrovės „Linkasa“ pardavimo vadybininkas Arūnas Snieška pripažino, kad šiais naujųjų technologijų laikais parodos jau nebėra itin galingas ginklas siekiantiems susirasti verslo partnerių ar užsakovų. Tekstilės įmonės yra sudariusios ilgalaikes sutartis, turi ilgamečius partnerius, tarp kurių įsiterpti naujokams gana sunku.
„Tačiau per tokio masto ir lygio parodas atsiranda galimybė pristatyti savo produkciją ir paslaugą. O mums taip pat aktualu iš arčiau pasižiūrėti į technologines naujoves, siuvimo, siuvinėjimo įrangą“, – sakė A. Snieška.
Įvaizdžio dalis
Nuolatinės parodos „Techtextil“ dalyvės – Šiaulių bendrovės „Neaustima“ – komercijos direktorius Gintaras Skersys tvirtino, kad toks renginys – puiki proga susitikti su esamais verslo partneriais, tiekėjais ir pamėginti užmegzti naujų komercinių ryšių: „Dalyvavimas parodose yra verslo įvaizdžio dalis. Įmonėms svarbu ir pačioms pasirodyti, ir į kitus pasižvalgyti. O mes tikimės, kad tuo pačiu pavyks susirasti naujų užsakovų ir, kas dar svarbiau, – išlaikyti esamus“.
Apie 50 proc. gaminamų neaustinių medžiagų Šiaulių įmonė parduoda Lietuvos baldų gamintojams, o antra tiek eksportuoja į Vokietiją ir Skandinavijos šalims. G. Skersys pripažino, kad įmonė beveik nepajuto krizės nuosmukio, nes produkciją tiekia „Ikea“ baldų gamintojams.
Tradiciškai parodoje „Neaustimos“ atstovai nepraleidžia progos susipažinti su įrangos, gaminių naujovėmis. Taip prieš porą metų šiauliečiai nusižiūrėjo, o neseniai investavo ir įsigijo poliesterio burbuliukų, kuriais užpildomos pagalvės, gamybos liniją.
Tačiau, kaip pastebėjo G. Skersys, investicijos į naują įrangą turi būti labai tiksliai įvertintos, numatant net ir prasčiausius scenarijus.
„Naujausia įranga yra labai brangi. Viena veltinio gamybos linija gali kainuoti 3-5 mln. JAV dolerių. Tokio dydžio investicijos gali būti pakeliamos ne vienai įmonei. Pavyzdžiui, per krizę kai kurie fabrikai Lenkijoje užsidarė, o dalis ir dabar išsiparduoda įrangą, nes neapskaičiavo investicijų, kurių našta per krizę tapo pernelyg sunki“, – sakė „Neaustimos“ atstovas, pastebėjęs, kad kai kurie neaustinių medžiagų fabrikai užsidarė ir dėl to, kad buvo uždraustas cheminis medžiagų surišimo būdas.
Nemažai Lietuvos tekstilės įmonių pačios parodoje nedalyvavo, tačiau atsiuntė atstovus patikrinti šios pramonės pasaulinio pulso. Į Frankfurtą atvykęs Arvydas Povilaitis, „Audimo“ pardavimų direktorius, labiausiai domėjosi audinių ir siuvimo technologijų inovacijomis. Jis atkreipė dėmesį į gana didelį vadinamosios išmaniosios tekstilės (angl. smart textile) gaminių postūmį, kurį paskatino sparti tokių drabužių komercializacija.
Didelių užsakymų nelaukia
Kol kas Lietuvos įmonėms nėra sunku įtikti užsienio užsakovams kokybe, tačiau Lietuvos siuvimo pramonė jau susiduria su rimtais iššūkiais – bendrovėms stinga darbuotojų. Mūsų šalyje liko tik smulkios įmonės, kurioms lengviau prisitaikyti prie besikeičiančių rinkos sąlygų, tačiau jos nėra pajėgios atlikti didelių užsakymų. Dar vienas trukdis, stabdantis derybas tarp užsakovų ir gamintojų, yra paslaugų įkainiai – užsienio kompanijos Lietuvos įmonėms norėtų mokėti ne ką daugiau nei gamintojams iš Kinijos ar kitų Tolimųjų Rytų šalių, tačiau kokybės reikalavimams netaikoma jokių išimčių.
„Iš Kinijos gamyba iš tiesų po truputį grįžta. Tačiau tokios tendencijos pastebimos kalbant apie mažus užsakymus, o jie turi būti įvykdomi greitai ir pigiai“, – kalbėjo A. Svilainis.
Apie mūsų tekstilės pramonės, kadaise vadintos pagrindiniu Lietuvos ūkio varikliu, ateitį verslo atstovai kalba gana atsargiai. Dar prieš 5 metus Lietuvoje siuvimo pramonėje dirbo apie 50 tūkst. žmonių, o šiuo metu – beveik perpus mažiau.
