Sveikuolių finalinės varžybos Panevėžyje tapo tikra šventė visos Lietuvos sveikos gyvensenos žmonėms.
Atsakinga užduotis Panevėžiui
Sveikuolių klubas „Atgaiva“, vadovaujamas Kazimiero Ilginio, – viena aktyviausių sveikų žmonių bendruomenių visoje šalyje. Ir labai draugiška.
Tai pamenu iš savo vaikystės, kai šeima priklausė sveikuolių klubui. Man, vaikui, buvo tikra šventė keliauti į sveiko maisto, sporto renginius, organizuojamus Dainiaus Kepenio sveikatos mokyklos.
Nuo to laiko prabėgo beveik du dešimtmečiai, tad bent trumpam grįžti į sveikuolių bendruomenę buvo įdomu ir ši proga pasitaikė savaitgalį. Tiesa, labai toli keliauti neteko, nes pirmą kartą mūsų mieste vyko Lietuvos Respublikos prezidento taurės finalinis konkursas „Lietuvos sveikuolis – 2013“.
Pažįstamų veidų ilgai ieškoti nereikėjo. Štai ir pats Panevėžio sveikuolių klubo „Atgaiva“ vadovas K. Ilginis. Jį dažnai sutikdavau mieste, visada pasilabindavome. Keistas jausmas apimdavo žvelgiant į jo veidą, rodos, toks pat, koks buvo ir prieš dvi dešimtis metų, kai man tebuvo vos keleri.
Lygiai tą patį galėčiau pasakyti ir apie kitus klubo narius, kuriuos pamenu iš tų laikų, kai šeima aktyviai dalyvaudavo sveikuolių bendruomenėje. Peršasi išvada: jei nori pristabdyti laiką, gyvenk sveikai.
Manieže vienoje pusėje sėdimose vietose tvarkingai išsidėsčiusios svečių ir varžybų šeimininkų stovyklos. Vieni ramiai stebėjo bėgimo rungtį ar ruošėsi būsimam startui, kiti tarpusavyje šnekučiavosi ar susitikę bičiulį iš kito miesto dalinosi įspūdžiais ir naujienomis. Treti užkandžiavo, vaišino kolegas arbata ar lengvais, sveikais užkandžiais.
Netikėtos kliūtys netrikdė
Akys užkliuvo už kibiro bei kelių skudurų, ant kurių per stogą lašėjo vanduo. Kaip panevėžiečiui, šiek tiek gėda prieš svečius iš kitų miestų, kad jie mato tokį maniežą. Laimei, stipriai tądien nelijo, o ir netikėtos kliūtys nekliudė bėgimo tako, kuriuo skriejo sveikuoliai.
Kokios rungtys laukė? 1 km bėgimas, atsilenkimai, šuoliai į tolį, rankų, kojų jėgos užduotys, lankstumo pratimai. Dalyviai varžėsi net 18 amžiaus grupių: dėl sveiko žmogaus titulo varžėsi ir paaugliai, ir garbaus amžiaus senjorai. Vyriausiam dalyviui Jonui Puronui – 86-eri metai.
Sveikuoliai suvažiavo iš visos Lietuvos: Birštono, Kauno, Pasvalio, Pakruojo, Šiaulių, Palangos, Panevėžio, Plungės, Kauno, Kėdainių.
Jaunimas nori sveikai gyventi
Į varžybas atvyko ir idėjinis sveikuolių vadas – Palangos sveikatos mokyklos vadovas Dainius Kepenis. Svečias pastebėjo, kad kinta sveikuolių sudėtis.
„Anksčiau atvykdavo vyresnio amžiaus žmonės, dabar vis daugiau pastebiu jaunų veidų. Tai graži tendencija, sveikuoliai jaunėja“, – išvadą padarė D. Kepenis.
Ir iš tikro – manieže jaunimo netrūko. Į šią kategoriją įtraukiu ir trisdešimtmečius, ir paauglius.
„Vienu metu atrodė, kad mūsų gretose tik vyresnio amžiaus žmonės ir grandinė, kuri turėtų jungti jaunimą, nutrūksta. Tačiau jaunimas ėmė vytis mus. Vis daugiau trisdešimtmečių papildo mūsų bendruomenę. Kai kurie, pajautę pirmuosius negalavimus, sveikatos sutrikimus, ieško būdų pasveikti ir išvengti blogos savijautos. Mes padedame jiems susiharmonizuoti, suderinti jų požiūrį į mitybą, sportą. Mūsų judėjime nėra jokių kraštutinumų. Priešingai, mes padedame rasti aukso vidurį“, – pridūrė D. Kepenis.
Palangos sveikatos mokyklos vadovas pripažįsta, kad anksčiau didžiąją dalį sveikuolių būrio sudarydavo pagyvenę žmonės.
Aktyvūs mažesni miesteliai
Kai kurios sveikuolių bendruomenės skaičiuoja jau trečią dešimtį. Senas tradicijas turi Palanga, išskirtinis ir mūsų miestas.
„Visą laiką girdavome panevėžiečius, kuriuos burdavo K. Ilginis, sugebantis rasti bendrą kalbą su įvairiausiais žmonėmis.
Sveikuolių judėjimo pradžioje labai aktyvūs buvo žemaičiai – Telšiai, Plungė, Šilutė. Vėliau iš jų estafetę perėmė Aukštaitija – Zarasų kraštas, Ignalina, Panevėžys, Ukmergė, Utena. Dabar ši banga aktyvesnė Suvalkijoje: Marijampolėje, Šakiuose. Turiu paminėti ir Kėdainius.
Sveikuolių klubai auga po truputį. Nemažai priklauso nuo miestuose įsikūrusių visuomenės sveikatos biurų ir nuo ten dirbančių žmonių.
Vietiniai bendruomenių lyderiai, jų komandos turi įtakos visam to krašto sveikuolių judėjimui. Daug reikšmės turi ir vietinės politinės valdžios veiksmai: pavyzdžiui, jei ji nutiesė gerą pėsčiųjų, dviračių taką mieste, žmonės savarankiškai sportuos, judės, be didesnio paskatinimo ir didelių pavyzdžių“, – dėstė D. Kepenis.
Sveikiausi – birštoniečiai
Finalinės sveikuolių varžybos kulminaciją pasiekė prasidėjus apdovanojimams. Kurio klubo trofėjų lentynose išdidžiai stovės prezidento sveikuolių pereinamoji taurė? Kuris klubas galės bent metus vadintis sveikiausiu klubu?
Susumavus visų dalyvių užimtas vietas ir suskaičiavus taškus, trečią vietą užėmė Panevėžio „Rambyno“ sporto klubas. Vos du taškai skyrė antrą nuo pirmosios vietos: 460 taškų surinko Panevėžio sveikuolių klubas „Atgaiva“, dviem daugiau – Birštono sveikuolių klubas „Šilagėlė“.
Svečiai išties buvo nustebę ir savo džiaugsmo neslėpė.
Panevėžiečiai nebuvo pernelyg nusiminę: svarbiausia tai, kad renginys vyko sklandžiai, o dalyviai skųstis didelio pagrindo neturėjo.
Birštono sveikuolių klubo „Šilagėlė“ prezidentas Vytautas Gedminas pripažino, kad grįžti namo su taure nesitikėjo. „Pergalę lėmė gera klubo organizacija, kiekvienas narys stengėsi, komandinė pergalė svarbesnė už asmeninius pasiekimus. Ji netikėta, tikėjausi prizinės vietos – trečios, antros, tačiau tikrai ne pirmosios.
Tai yra fantastiška. Šeimininkai labai svetingi, prieš juos laimėjome vos dviem taškais. Ketvirtą kartą iškovojome šį titulą. 12 kartų pereinamąją prezidento taurę iškovojo Panevėžio „Atgaivos“ klubas, du kartus taurę buvo iškovojęs Prienų sveikuolių klubas.
Prieš šias varžybas ruošėmės namuose, atrankinėse varžybose išsirinkome stipriausius klubus. Nuolat sportuojame, mankštinamės, grūdinamės. Mūsų klubui šiuo metu oficialiai priklauso per 140 narių. Turint galvoje mūsų miesto gyventojų skaičių, esame didžiausias klubas Lietuvoje“, – kalbėjo V. Gedminas. Jis prisipažino, kad galbūt panevėžiečiai tyčia taurę atidavė svečiams.
Po varžybų ir apdovanojimų ceremonijos niekas iškart neskubėjo skirstytis. Atsisveikindami visi tradiciškai susikibo rankomis ir keletą kartų sušuko „Mano sieloj šiandien šventė“.
„Kaip niekada šiemet teisėjai ir savanoriai dirbo tiksliai, paprastai kituose finaluose viskas kur kas ilgiau užtrukdavo ir renginys baigdavosi gerokai vėliau. Išlaikėme olimpinį principą, svarbu ne laimėti, o dalyvauti. Čia suvažiavo giminingos sielos“, – po varžybų laimingas kalbėjo D. Kepenis.
Linas JOCIUS
