Savaitgalį pirmą kartą Panevėžyje J.Balčikonio gimnazijoje vyko visos Lietuvos skautijos vadovų suvažiavimas. Jo metu pristatyta 2002-2004 metų Skautijos tarybos ataskaita, išrinkta naujos kadencijos 16 narių taryba dvejų metų kadencijai bei atsižvelgus į neseniai pasirodžiusį asociacijų įstatmą pakoreguoti skautų įstatai. Taip pat patvirtinta ilgalaikės veiklos strategija, kuriai parengti prireikė trejų metų.
Kadenciją savaitgalį baigusios Skautijos tarybos pirmininko Giedriaus Vaidelio teigimu, Panevėžio skautai pasižymėjo aktyvumu bei stipriomis draugovėmis, todėl šiais metais ataskaitinį suvažiavimą surengti patikėta jiems. “Iki šiol skautai Panevėžyje tik augo, tačiau dabar jau galime pasakyti, kad jie tapo stipria ir galinga jaunimą vienijančia organizacija”, – pabrėžė G.Vaidelis.
Lietuvoje skautai veikė nuo 1918 m. Jų veikla atkurta 1989 m. ir plėtojama jau 15-us metus. Po trejų metų pasaulinė organizacija švęs 100 metų gyvavimo jubiliejų. Šiuo metu Lietuvos skautija vienija apie 2000 narių. Panevėžyje skautai veikia nuo 1920 m. rugsėjo 15 d. Šiuo metu Panevėžio krašte yra 15 mokyklų, kuriose įsikūrę skautų būreliai. Aktyviai į jų veiklą įsitraukę apie 300 skautų.
Į suvažiavimą susirinko turintieji teisę balsuoti draugovių vadovai bei jų pavaduotojai. Susitikimo metu, tvirtinant veiklos strategiją, daug dėmesio skirta organizacijos silpnųjų pusių analizei. Kaip vieną aktualiausių skautijos problemų G.Vaidelis įvardijo vadovų trūkumą. Jo nuomone, jį lemia ir visuomenės savotiškas priešiškumas. “Skautija – visuomeninė veikla. Užsienio šalyse priklausyti kokiai nors visuomeninei organizacijai yra garbės reikalas, tačiau pas mus kol kas požiūris į visuomenininkus gana skeptiškas”, – akcentavo G.Vaidelis. Kita vertus, jaunų vadovų trūkumą nulemia ir menkas finansavimas bei visuomeninių organizacijų priimti nepasiruošusios švietimo įstaigos. “Įgiję aukštąjį išsilavinimą jauni žmonės pirmiausia rūpinasi, kaip įsitvirtinti, imtis papildomos veiklos jiems pritrūksta ir laiko, ir jėgų. Be to, jei ir atsiranda norinčiųjų dirbti su skautais, mokyklose neformalus ugdymas “pririšamas” prie būrelių. Didžiuosiuose šalies miestuose ši problema nėra tokia aktuali, nes patalpų, kur skautų galėtų laukti jų vadovai, surasti lengviau. Tačiau kitur dėl vietos susiėjimams daug sunkiau”, – pabrėžė skautijos tarybos pirmininkas.
G.Vaidelio nuomone, organizacijos gausėjimą lemia progresyvios skautijos vykdomos programos, sudarančios sąlygas jaunimui ne tik susirasti bendraminčių, bet ir visapusiškai save išbandyti. “Mūsų credo – pramoga su tikslu. Skautavimas – tai judėjimas, kurio pagrindinė veikla vyksta gamtoje. Per pramogą ir nuotykį ši organizacija siekia pagrindinio savo tikslo – padėti jaunam žmogui vystytis fiziškai, intelektualiai, socialiai ir dvasiškai”, – teigė pirmininkas.
Vakar – paskutinę suvažiavimo dieną – patvirtinta nauja Lietuvos skautų tarybą, į kurią išrinti ir du panevėžiečiai: jūrų skautų vadovas Panevėžyje Stasys Skrebys bei Panevėžio krašto skautų seniūnė Laima Nareckienė.
Inga Kontrimavičiūtė
tel.467890, inga@sekunde.com
