Į žmonių izoliaciją psichiatrinėse ligoninėse bei globos
pensionatuose orientuota Lietuvos psichikos sveikatos priežiūros sistema
neefektyvi, nes sudaro sąlygas žmonių teisių pažeidimams, teigia
nevyriausybininkai.
Spaudos konferencijoje pirmadienį Žmogaus teisių stebėjimo instituto (ŽTSI) direktorius Henrikas Mickevičius pabrėžė, jog veikiant dabartinei psichikos sveikatos priežiūros sistemai nepažeisti žmonių teisių neįmanoma.
“Matome daug problemų. Pavyzdžiui, labai lengvai galima pripažinti žmogų neveiksniu, atimti jo pilietines teises”, – teigė H.Mickevičius.
Žmogaus teisių stebėjimo instituto valdybos pirmininkas Kęstutis Čilinskas taip pat pritarė, jog žmonių pripažinimo neveiksniais procedūra palieka terpės piktnaudžiavo atvejams, todėl šiuo metu, kaip ir sovietmečiu, psichiatriją galima panaudoti žmonių persekiojimui. Teisininkas minėjo pavyzdžių, kaip neveiksniais žmonės būdavo pripažinti giminaičio prašymu ar užsitraukę įtakingo politiko nemalonę.
“Pripažinimas neveiksniu – pilietinis nužudymas: nieko negali daryti, turtas atimamas. Ši tvarka turi būti detaliai įstatymais reglamentuota. Tačiau būna, kad tas pripažinimas neveiksniu vyksta labai lengvai, nedalyvauja net advokatas, o ekspertizė ne visada būna objektyvi”, – apgailestavo K.Čilinskas.
Žmonių teisių gynėjai pabrėžė, jog Vakarų Europos valstybėse psichikos sveikatos sutrikimų turinčių pacientų socialinė atskirtis mažinama, skatinant jų savarankiškumą, mėginant integruoti juos į visuomenę. Tuo tarpu Lietuvos stacionarių psichikos sveikatos priežiūros ir globos institucijų sistema neefektyvi tiek ekonomiškai, tiek gydymo aspektu, nes sąlygoja pacientų teisių pažeidimus, jų socialinę atskirtį ir nesugebėjimą reintegruotis į visuomenę.
“Po gydymo žmogus atitrūksta nuo gyvenimo ir jam
reikalinga psichosocialinė reabilitacija – reikia padėti jam atgauti darbinius
įgūdžius, susirasti darbą, būstą. Užsienio šalyse tai pripažįstama, o Lietuvoje
orientuojamasi tik į gydymą. Toks kelias lemia žmogaus teisių pažeidimus, nes
žmogus negali gauti visų pagalbos priemonių ir jis nepritampa visuomenėje.
Tuomet belieka vienas kelias – į psichoneurologinį internatą, jei nėra
geranoriškų giminaičių. Taigi šiuo metu vyksta ne žmonių integracija, bet
izoliavimas”, – pabrėžė nevyriausybinės organizacijos “Globali iniciatyva psichiatrijoje” direktorius Vytautas Blažys.
Lietuvos specialistai rekomenduoja diegti specializuotas bendruomenines paslaugas, prieinamas visą parą ir užtikrinančias žmonių, kenčiančių nuo rimtų psichikos sutrikimų, priežiūrą. Tokias paslaugas siūloma diegti ten, kur žmonės gyvena ir dirba. Anot specialistų, tuomet daugumą psichikos sutrikimų turinčių ligonių nereikėtų uždaryti į izoliuotas institucijas.
Tačiau kartu specialistai pabrėžia, jog svarbu vystyti visuomenės toleranciją psichikos ligonių atžvilgiu, nes pernai atliktas tyrimas parodė, kad daugiau kaip pusė respondentų mano, jog psichikos ligonius reikia izoliuoti, nes jie esą pavojingi.
Pasak nevyriausybinių organizacijų, valstybė turėtų imtis
priemonių pacientų srautui į stacionarias institucijas mažinti, pradėti tokių
įstaigų pertvarkymą. Nevyriausybininkai taip pat skatina valdžios institucijas perskirstyti finansavimo prioritetus ir daugiau dėmesio skirti ne psichikos sveikatos priežiūros įstaigoms išlaikyti, o bendruomeninėms paslaugoms kurti.
Vilniaus universiteto Psichiatrijos klinikos docento, Sveikatos apsaugos ministro visuomeninio patarėjo Dainiaus Pūro teigimu, Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) parengė Lietuvos psichikos sveikatos strategiją, kurioje ir orientuojamasi į bendruomeninių paslaugų kūrimą.
“Ši strategija – pirmasis bandymas įgyvendinti civilizuotą psichikos sveikatos politiką. Tačiau taip pat turi būti ir paskatos iš visuomenės, nes dabar visi nori išvežti, o tos įstaigos nori, kad joms atvežtų”, – pabrėžė D.Pūras.
Strategijoje, kurią pavasarį turėtų svarstyti Seimas, numatyta, kad dalis sveikatos sektoriaus gaunamų struktūrinių fondų lėšų turi būti skirta psichikos sveikatos sričiai.
2005 metais metais Žmogaus teisių stebėjimo institutas, organizacija “Globalios iniciatyvos psichiatrijoje”, Sutrikusio intelekto žmonių globos bendrija “Viltis” ir Vilniaus psichosocialinės reabilitacijos centras atliko tyrimą globos pensionatuose ir 5 psichiatrijos ligoninėse.
Nevyriausybinės organizacijos konstatavo, jog dabartinė psichikos sveikatos priežiūros sistema yra neefektyvi ir neužtikrina žmogaus teisių apsaugos. Anot žmonių teisių specialistų, Lietuvos psichiatrijos ligoninėse ir pensionatuose šiurkščiai pažeidžiamos pacientų teisės į informaciją, mokslą, privatumą ir netgi vykdomi kankinimai – pavyzdžiui, priverstiniai abortai.
Lietuvos psichoneurologiniuose pensionatuose šiuo metu yra 6 tūkst. žmonių – dauguma jų neveiksnūs. Psichiatrinėse ligoninėse gydoma apie 3 tūkst. žmonių.
BNS
