Lietuvos pirkėjai pirmiausia taupo naujų drabužių ir pramogų ne namuose sąskaita.
Vis dažniau ieškantis nišinių produktų, vis dar perkantis su malonumu, bet jau atradęs ir racionalaus pirkimo privalumus. Toks, remiantis naujausiais rinkos tyrimais, yra lietuvis vartotojas. Tačiau jokios krizės neprivertė Lietuvos pirkėjų taupyti trims dalykams: pokalbiams telefonu, automobilio degalams ir alkoholiui.
Rinkos tyrimų bendrovės „Nielsen“ duomenimis, pastaruoju metu šalyje išaugo nišinių produktų paklausa. Ir tai – ne vien gurmaniški produktai ar prabangos prekės. Tamsus alus, skystos skalbimo priemonės, kosmetika vyrams, kavos pupelės, ekologiškas jogurtas – tokiems produktams šalies pirkėjai skiria vis daugiau pinigų.
Artūras Urbonavičius, kompanijos „Nielsen“ vadovas Baltijos šalims, pastebi, kad nišinis vartojimas vis labiau stiprėja ne tik Lietuvoje, bet visame pasaulyje.
„Geriausias pavyzdys – vyrams skirta kosmetika ir kūno priežiūros priemonės. Dar prieš keliolika metų tai buvo tikrai nišinis produktas. Tačiau vien pernai Lietuvoje šampūno vyrams naudojimas išaugo 13 procentų, lyginant su 2010 m. Vyrams skirta dušo želė Lietuvoje jau užima 14 procentų rinkos.
Vyriškos kosmetikos segmentas sparčiai auga visame pasaulyje, o ypač – Azijoje. Prognozuojama, kad iki 2015 m. vyriškos kosmetikos pardavimai pasaulyje viršys 33 milijardus JAV dolerių. Tai – puikus pavyzdys, kai nišinis segmentas taip išsiplečia, kad jau tampa ne nišiniu“, – kalbėjo A. Urbonavičius.
Lietuvoje itin sparčiai plečiasi dar gana naujo šalies pirkėjams produkto – skystų skalbimo priemonių – vartojimas. Jau dabar skystos skalbimo priemonės užima 11 proc. rinkos, o vien šiemet jų vartojimas išaugo beveik 38 procentais.
Neatsispiria ekoproduktams
Etiketėmis „bio“ bei „eko“ pažymėti produktai taip pat vis labiau patuština Lietuvos pirkėjų kišenes. O rinktis yra iš ko: šiuo metu Lietuvoje yra daugiau kaip 1000 visų kategorijų maisto produktų, priskiriamų ekologiškiems. Tiesa, į juos įskaičiuojami tik teisę tokiais vadintis turintys gaminiai. Todėl produktų, kuriuos patys gamintojai pažymėjo etiketėmis „be E“, ekologiškų ir bioproduktų rinką stebintys analitikai į tyrimą neįtraukia.
Nors ekologiški produktai paprastai yra brangesni, jų vartojimas pastaruoju metu šalyje tik auga. Pavyzdžiui, ekologiškas pienas jau užima 1,6 proc. pieno rinkos. Vien per pirmus keturis šių metų mėnesius jo vartojimas išaugo 63 procentais.
Biojogurtas pernai jau užėmė 42 procentus jogurto rinkos, o jo vartojimas išaugo 32 procentais. Tokios paklausos rezultatas – ir sparčiai augantis ekoproduktų prekybos vietų skaičius. „Nielsen“ duomenimis, per keturis šių metų mėnesius sveikų ir ekologiškų produktų parduotuvių skaičius išaugo net 70 procentų. Skaičiuojama, kad dabar Lietuvoje tokių parduotuvių yra daugiau kaip pusšimtis.
Per pastaruosius metus apskritai padaugėjo žmonių, ieškančių alternatyvių prekybos vietų. Nors pagrindines prekes lietuviai dažniausiai vis dar perka didžiuosiuose prekybos centruose, vis daugiau pirkėjų sulaukia turgus bei specializuotos ir „gourmet“ parduotuvės.
Kaina lemia ne viską
Kaip rodo „Nielsen“ šiemet atliktas vartojimo tendencijų tyrimas, visose Baltijos šalyse vartotojai taupo pirkdami pigesnes prekes ir mažiau išleidžia drabužiams bei pramogoms ne namuose. Palyginti su 2010 m., šiemet daugiau vartotojų renkasi pigesnius maisto produktus.
Mažiausiai vartotojai taupo pokalbiams telefonu, automobilio degalams bei alkoholiniams gėrimams. Pirmiausia sutaupyti šioms išlaidoms stengiasi tik apie ketvirtadalis vartotojų. Šiek tiek mažiau žmonių, palyginti su pernai, šiemet taupo elektros ir dujų sąskaita bei atidėdami pirkinius namų ūkiui.
Pasak A. Urbonavičiaus, Lietuvoje apskritai išaugo pirkėjų racionalumas. Prieš recesiją net trečdalis pirkėjų teigė į akcijas nekreipiantys dėmesio. Šiemet jau daugiau nei pusė pirkėjų pripažįsta perkantys prekę, jei jai taikoma nuolaida. Tačiau nors akcijoms pirkėjai neabejingi, suvilioti vien kaina jų neužtenka.
„Lietuviai yra labai reiklūs pirkėjai. Jiems svarbiausia – geros prekės už teisingą kainą malonioje aplinkoje. Tik žema kaina nėra lemiantis veiksnys“, – atkreipė dėmesį A. Urbonavičius.
Tyrimai rodo, jog maloni parduotuvės aplinka net 91 procentą šalies pirkėjų paskatina pirkti spontaniškai, įsigyti neplanuotus daiktus. Patrauklia lietuviai pirmiausia laiko parduotuvę, kurioje yra visko, ko jiems reikia, kur kokybiškas šviežias maistas, platus pasirinkimas ir maloni aplinka.
