E. Lucasas.
1991 metų sausio 12-13 dienų įvykiai buvo arčiausiai skerdynių per Baltijos šalių kovą dėl nepriklausomybės. Dabar jos padeda svarbiame diplomatiniame kivirče tarp Lietuvos ir Austrijos.
Nevykęs bandymas sugrąžinti šalį po Kremliaus sparnu pasiekė viršūnę, kai buvo bandoma užimti Televizijos bokštą Vilniuje. Tada sovietų specialiosios pajėgos nužudė 13 protestuotojų. Vakarų spaudimas privertė sovietų valdžią nusileisti, bet kaltininkai išvengė teisingumo. Sovietų propagandininkai nepripažino atsakomybės, šiandien Rusija taip pat išsisukinėja nuo atsakomybės. Lietuviai (ir ne tik jie) jaučiasi susierzinę. Michailas Gorbačiovas, kuriam, kaip tuomečiam Sovietų sąjungos vadovui, tenka didžiausia atsakomybė, taip pat susimovė neatsakydamas į klausimus apie tų dienų įvykius.
2010 metų spalį Lietuva išdavė Europos arešto orderį buvusiam KGB generolui Michailui Golovatovui, kuris vadovavo sovietų specialiosioms pajėgoms, vykdžiusioms operaciją Vilniuje. Arešte nurodomi karo nusikaltimai ir nusikaltimai žmogiškumui. Austrija sulaikė šį rusą Schwechato oro uoste praėjusį ketvirtadienį, bet paleido po 24 valandų motyvuodami tuo, kad Lietuva nepateikė tinkamų dokumentų.
Lietuva į tai sureagavo atšaukdama ambasadorių iš Austrijos ir garsiais protesto balsais. Gana beverčiame Lietuvos užsienio reikalų ministerijos tinklalapyje pateikiamas tik nuobodus pranešimas, tačiau „EU Observer“ pranešime Lietuvos užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis puikiai pasirodė, palyginęs M. Golovatovą su įtariamuoju nusikaltimais Bosnijos kare Radko Mladićiumi.
Lietuviai pasiūlė boikotuoti austriškas prekes ir protestuoja prie Austrijos ambasados. Latvija taip pat prisijungė prie protestų, o Estija Austrijos veiksmus pavadino „nemalonia staigmena“.
Austrija kol kas išsamiai nepaaiškino, kodėl taip greitai paleido M. Golovatovą. Austrijos laikraščiai incidentą apibūdina kaip „gėdą“. Lietuva tikina, kad tiksliai laikėsi visų procedūrų.
Šis įvykis pakurstys įtarimus pokomunistiniame regione apie draugišką Austrijos elgesį Kremliaus atžvilgiu. Šį elgesį įkūnija diskretiški bei lankstūs bankai ir skandalinga nesėkmė apsaugoti pabėgėlį iš Čečėnijos Umarą Israilovą, kurį vidury baltos dienos Vienos gatvėje nušovė samdomi žudikai.
O kitiems gali kilti klausimas, ar Lietuvos atsiskyrėliška užsienio politika nesumažino šalies galimybių dėl Austrijos veiksmų sukelti triukšmą Europos institucijose.
____________________
Edwardas Lucasas yra „The Economist“ tarptautinių naujienų skyriaus redaktorius, knygos „Naujas Šaltasis karas“ autorius
