Konkurencingiausių pasaulio valstybių sąraše Lietuva užima 45 vietą.
Konkurencingiausių pasaulio valstybių sąraše Lietuva per metus smuktelėjo 2 pozicijomis ir dabar užima 45 vietą. Analitikai teigia, kad labiausiai mūsų konkurencingumą smukdo didelė biurokratinė našta ir išsikerojusi korupcija.
Lietuva, užpernai šiame reitinge buvusi 31-a, praėjusiais metais buvo 43-ia, o šiemet surinkusi 60,211 balo smuktelėjo į 45 vietą, rodo Šveicarijoje veikiančio Tarptautinio vadybos plėtros instituto sudaromi konkurencingumo reitingai.
Pagal konkurencingumą šiemet lenkiame tokias valstybes kaip Kolumbija, Vengrija, Slovakija, Rusija, Rumunija, Slovėnija, Pietų Afrika, Jordanija, Argentina, Bulgarija, Graikija, Ukraina, Kroatija ir Venesuela.
„Mano požiūriu, jokios ženklesnės pažangos per porą metų gerinant Lietuvos konkurencingumą neįvyko. Planų būta daug, o konkrečių rezultatų – mažai. Tai tik tiek galiu pasakyti, kad Vyriausybei reikėtų dirbti žymiai labiau atsiraitojus rankoves negu iki šiol“, – tyrimo rezultatus komentavo „DnB Nord“ banko vyriausiasis analitikas Rimantas Rudzkis.
Jis priminė, kad tokius pat argumentus kaip ir šveicarai, atsakydamas į klausimus apie žemą Lietuvos konkurencingumą dėsto ir Pasaulio ekonomikos forumas. „Taip, pas mus per didelė biurokratinė našta, per didelė korupcija, silpnas viešasis sektorius. Tie dalykai akivaizdūs ir be jokio kokybės vertinimo“, – kalbėjo analitikas ir pridūrė, kad dar vienas veiksnys, mažinantis Lietuvos konkurencingumą, – emigracija.
Premjero patarėjas ekonomikos klausimais Mykolas Majauskas IQ.lt sakė, kad su Tarptautinio vadybos plėtros instituto atlikto tyrimo duomenimis dar nesusipažino, todėl kalbėti apie Lietuvos konkurencingumo smukimo priežastis negalėjo.
Estai – konkurencingesni
Estija su 68,264 balo užima 33 poziciją ir vienu laipteliu lenkia 66,860 balo surinkusią Lenkiją. Latvija į 59 konkurencingiausių pasaulio valstybių sąrašą nepateko.
Jo viršūnėje atsidūrė po 100 balų surinkusios valstybės – Honkongas ir JAV. Trečioje vietoje – 98,557 balo surinkęs Singapūras. Toliau rikiuojasi 94,063 balo surinkusi Švedija ir 92,558 balo surinkusi Šveicarija.
Tarptautinio vadybos plėtros instituto sudaromi reitingai parodo, kaip gerai valstybės geba sukurti ir išlaikyti aplinką, kurioje įmonės gali varžytis. Keturias sritis – ekonominę būklę, vyriausybės veiklos efektyvumą, verslo efektyvumą ir infrastruktūrą – šveicarai įvertina pagal 300 skirtingų kriterijų.
