Lietuvos iniciatyva priimti rezoliuciją dėl dujotiekio
Baltijos jūroje grėsmės šiemet įvardyta tarp Europos Tarybos Parlamentinės
Asamblėjos (ETPA) prioritetų aplinkosaugos politikoje.
Antradienį Paryžiuje posėdžiavęs ETPA Aplinkosaugos, žemės ūkio ir regionų reikalų komitetas pasmerkė Asamblėjos biuro bandymus “palaidoti” Lietuvos pasiūlymą rengti rezoliuciją dėl galimos grėsmės Baltijos jūros ekosistemai, informavo komitete Lietuvai atstovaujantis parlamentaras Gediminas Jakavonis.
Pasak G.Jakavonio, Aplinkosaugos, žemės ūkio ir regionų reikalų komiteto pirmininkas Walteris Schimedas (Valteris Šmedas) įpareigotas ETPA biurui perduoti griežtą Asamblėjos parlamentarų poziciją dėl Lietuvos iniciatyvos rengti specialią rezoliuciją dėl palaidoto cheminio ginklo.
“Komiteto narius papiktino užkulisiniai ETPA biuro veiksmai, kuriais buvo bandoma Lietuvai ir visoms aplink Baltijos jūrą esančioms valstybėms svarbų klausimą “palaidoti” biurokratiniuose biuro stalčiuose”,- išplatintame pranešime cituojamas rezoliucijos dėl Baltijos jūros saugumo iniciatorius G.Jakavonis.
Pernai rudenį Rusija ir Vokietija pasirašė susitarimą dėl dujotiekio tiesimo Baltijos jūros dugnu. Tačiau Baltijos šalys nuogąstauja, jog dujotiekis gali pažeisti jūros dugne jau pusę amžiaus dūlančio cheminio ginklo kapavietes.
Pernai Lietuva ETPA inicijavo rezoliuciją dėl dujotiekio grėsmės Baltijos jūros ekosistemai, kurią savo parašais parėmė 24 parlamentarai, atstovaujantys 14 valstybių. Tuo tarpu Vokietijos delegacijos nariai atsisakė paremti šią rezoliuciją.
Lietuvos aplinkosaugininkai teigia, kad šio dujotiekio tiesimas sukels pavojų gamtai, ypač, jeigu bus paliesti pusę amžiaus jūros dugne dūlantys cheminiai ginklai.
Lietuvos aplinkosaugininkai mano, kad tiesiant dujotiekį iškyla reali grėsmė “užlipti” ant čia nuo Antrojo pasaulinio karo laikų palaidoto cheminio ginklo, kurio kapinynai išmėtyti po visą Baltijos jūrą. Įvairių šalių mokslininkai iki šiol nesutarė, ar 60 metų po vandeniu išbuvę ginklai su cheminiu užtaisu vis dar pavojingi, tačiau mano, kad ekologinės nelaimės grėsmė tebėra didelė.
Iškart po Antrojo pasaulinio karo nacių Vokietiją nugalėjusios SSRS ir jos sąjungininkės Baltijos jūroje nuskandino apie kelis tūkstančius tonų bombų ir artilerijos sviedinių su cheminiais užtaisais.
1993 metais Helsinkio komisija sukūrė specialią darbo grupę dėl Cheminio ginklo sąvartynų Baltijos jūroje, kurios išvadose buvo akcentuojama šių sąvartynų galima grėsmė Baltijos jūros ekosistemai dėl intensyvios žvejybos ir parengtos rekomendacijos žvejams.
BNS
