Dalyvauti nesiryžo
Homoseksualų parade Rygoje dalyvavę seksualinių mažumų atstovai iš Lietuvos išliko kuklūs. Gėjai ir lesbietės antausį savo šaliai ketina tėkšti rugpjūtį. Stokholme vyksiančiose eitynėse seksualinės mūsų šalies mažumos Vilnių rengiasi paskelbti homofobijos kultūros sostine.
Praėjusį šeštadienį Rygos senamiestyje vykusiame seksualinių mažumų parade žygiavo tik penki Lietuvos atstovai, nors dalyvauti jame žadėjo kelios dešimtys.
Lietuvos gėjų lygos prezidento Vladimiro Simonko teigimu, mūsų šalies homoseksualai tiesiog pabūgo viešumo.
„Paradas buvo puikiai filmuojamas, fotografuojamas. Ir tie, kurie norėjo jame dalyvauti, pagalvojo, kaip juos pamatę sureaguos tėvai, draugai, pažįstami.
Kol Lietuva taip stipriai spaus mūsų
bendruomenės narius, tol jos piliečiai nematys tokių spalvingų renginių, kokie
vyksta Vakarų šalyse“, – aiškino V.Simonko.
Paties lygos prezidento šeštadienio parade taip pat nebuvo matyti. Jis tvirtina nedalyvavęs dėl asmeninių priežasčių.
Eitynėse – ir vaikai
Centrinėmis Rygos gatvėmis žygiavo vos keli šimtai gėjų ir lesbiečių. Parado dalyviai išsiskyrė geltonais marškinėliais su užrašu „Lygybės aktas“. Buvo nešami vaivorykštės spalvų homoseksualų vėliavos ir skėčiai. Minioje plaikstėsi ir Lietuvos trispalvė. Tarp eitynių dalyvių buvo matyti ir gėjų vėliavėlėmis mojuojančių mažamečių vaikų.
„Homoseksualai savo teisių neapgynė. Atrodė išsigandę. Gal tik keletas parade žygiavusių graikų buvo drąsesni“, – įspūdžiais dalijosi eitynių akimirkas fiksavęs fotomenininkas Valentinas Pečininas.
Pasak jo, homoseksualų minioje nesunku buvo atskirti atvykėlius iš Europos Sąjungos šalių senbuvių. Jie savo teisę į seksualumą reiškė gerokai drąsiau nei akivaizdžiai susikaustę Baltijos šalių gėjai.
„Manau, anksti jiems dar žygiuoti tokiuose paraduose. Vaizdas tikrai buvo nykokas“, – tvirtino V.Pečininas.
Jo nuomone, seksualinių mažumų paradą gerokai atsvėrė kone penkiskart didesnė susirinkusių priešininkų minia.
Į minią skriejo
kiaušiniai
Parado dalyviai nešė savo plakatus, aiškinančius, kad privalu gerbti ir jų teises, tačiau homoseksualų skanduotės ištirpo priešininkų sukeltame triukšme. Apsaugines tvoras apgulę protestuotojai nepasitenkinimą gėjais reiškė šūkiais, švilpimu. Į eitynių dalyvius skriejo paleisti kiaušiniai. Centrinėmis Rygos gatvėmis žygiuojančius homoseksualus lydėjo įžeidžiantys žodžiai. Minioje plaikstėsi priešiškumą gėjams ir lesbietėms išreiškiantys plakatai anglų, rusų ir latvių kalbomis: „Gėjai, lauk iš Latvijos“, „Ne – gėjų paradui“, „Ne – gėjų importui“. Priešiškai nusiteikusioje minioje išsiskyrė iškelta lėlė su užrašu „Aš leidau degeneratams išniekinti Lapkričio 11-osios krantinę“.
Būrelis protestuotojų vilkėjo baltus apsiaustus su gobtuvais, pasak V.Pečinino, tarsi po atominės elektrinės sprogimo.
Gėjų ir lesbiečių eitynėse tvarką palaikė sustiprintos Rygos policijos pajėgos. Parado dalyviai pareigūnų buvo saugomi iš visų pusių. Uniformuotų patrulių siena homoseksualus skyrė nuo agresyviai nusiteikusios priešininkų minios, net Dauguvos upėje budėjo policijos kateriai.
Jaučiasi ignoruojami
V.Simonko tikino nesistebįs, kad homoseksualų parade svarbiausiu akcentu tapo ne jie patys, o protestuotojai.
„Mes esame tik mažuma, todėl neįmanoma iš jos tikėtis didesnės jėgos nei iš daugumos. Ši visada turi kur kas daugiau priemonių savo pozicijai išreikšti“, – pabrėžė Lietuvos gėjų lygos prezidentas.
Tačiau, pasak jo, vien tai, kad Latvijos valdžia leido surengti tokį paradą, atskleidžia kaimyninių valstybių skirtumus.
„Demokratija ten, nors ir sunkiai, bet vis dėlto skinasi kelią. O Lietuva lieka viename lygmenyje su tokiomis ne itin demokratinėmis šalimis kaip Baltarusija, Moldova“, – įsitikinęs V.Simonko.
Prezidentas tvirtina: seksualinių mažumų teisės Lietuvoje nepakankamai ginamos.
Plačiau skaitykite birželio 7 d. „Sekundėje“.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
V.Pečinino nuotr. Kur kas įspūdingiau nei patys gėjai ir
lesbietės atrodė protestuojantieji prieš homoseksualų eiseną.
