R. Žylius siekia, kad būtų valstybės įmonėse būtų atskirta nuosavybė nuo valdymo.
Ieškodami būdų, kaip sustiprinti valstybių finansus ir išvengti įsipareigojimų nevykdymo, euro zonos politikai greičiausiai nepakankamai išstudijavo mažos kaimynės – Lietuvos – pastangas pertvarkyti valstybės įmones, rašo naujienų agentūra „Reuters“.
Lietuvos bandymas išspausti didesnę grąžą iš valstybės valdomo turto – nuo biurų pastatų iki miškininkystės įmonių – kitoms Europos šalims turėtų priminti tai, ką finansų paslaugų įmonė UBS pavadino „pamiršta valdžios sektoriaus balanso puse“.
Kai kurios Europos vyriausybės, anot „Reuters“, stringant privatizacijos planų įgyvendinimui, turėtų pamėginti išspausti daugiau pelno iš valdomų įmonių, o ne tenkintis trupiniais, kuriuos gautų jas pardavę.
UBS ekonomistas Stephane’as Deo suskaičiavo, kad euro zonos vyriausybės valdo 2,35 trln. eurų vertės finansinio turto ir maždaug 4 mlrd. eurų vertės nekilnojamojo turto, tokio kaip pastatai ir keliai.
Italija, Portugalija ir Graikija pajamas iš valdomo nekilnojamojo turto esą padidino labai nežymiai, nors jo vertė yra lygi maždaug 30 proc. šių šalių bendrojo vidaus produkto. Jeigu jos restruktūrizuotų valstybės valdomas įmones, šios esą ne tik papildytų iždą, bet ir padėtų atgaivinti merdinčią ekonomiką.
„Reuters“ pažymi, kad Švedijos vyriausybė, kuri 1990-aisiais atsispyrė pagundai parduoti valdomas įmones, pasiekė įspūdingų rezultatų. 2010 metais valstybės įmonės šalies iždą papildė 4,3 mlrd. eurų. Pusė šios sumos sudaro Švedijos biudžeto perviršį.
Palyginimui: dėl prastėjančios ekonominės situacijos ir politinės valios trūkumo Graikija savo tikslą šiemet iš privatizacijos surinkti 5 mlrd. eurų sumažino iki 1,7 mlrd. eurų.
Lietuva siekia atskirti įmonių savininkus ir valdytojus. „Kalbant krepšinio terminais, mes norime, kad ministrai liautųsi žaidę aikštelėje, o taptų treneriais, stovinčiais už jos ribų“, – yra sakęs ūkio ministras Rimantas Žylius.
Kitąmet iš valstybės įmonių tikimasi surinkti 540 mln. litų dividendų, kai šių metų planas – tik 80 mln. Iš energetikos bendrovių planuojama surinkti 250 mln., „Lietuvos geležinkelių“ – 120 mln. litų.
Tačiau sunkumų prislėgtos euro zonos ekonomikos, regis, turi ribotas galimybes pasinaudoti Lietuvos pamokomis. „Kartais svarbiausia ne pinigai. Svarbiausia – parodyti rinkoms pasiryžimą įgyvendinti reformas, o privatizacija galėtų būti ženklas, parodantis vyriausybių rimtumą“, – sakė banko „Renaissance Capital“ ekonomistas Charlie Robertsonas.
