Nuo rugsėjo 1-osios keliuose Lietuvos miestuose pabrango šildymo ir karšto vandens kainos.
Net ir gerai atlikusi namų darbus, Lietuva kitąmet turės kovoti su globalinės ekonomikos krizės iššūkiais. O šiemet šiek tiek atsigavusį vartojimą vėl gali pristabdyti artėjančio šildymo sezono sąskaitos.
Verslas, o ypač prekybininkai, su nerimu laukia artėjančio šildymo sezono. Jeigu sąskaitos už šilumą vėl bus rekordinės, gyventojai bus priversti nemažą dalį pajamų atiduoti už šiltus radiatorius.
SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda taip pat įsitikinęs, kad šiuo metu labiausiai reikėtų nerimauti dėl brangstančių šildymo paslaugų, kurios ne tik mažins vartojimą, bet ir bjauros gerėjančias ekonomines tendencijas, visų pirma, vidutinio bruto darbo užmokesčio didėjimą.
Analitikų skaičiavimais, jeigu dėl gamtinių dujų kainų didėjimo šildymo paslaugos pabrangtų iki 20 proc., tai reikštų, kad šildymo sąskaitos 60 kv. m. būstui nerenovuotame name padidėtų iki 65 litų.
Šiuo metu šildymo sąskaitos tokiame bute vidutiniškai siekia 325 litus per mėnesį. Jeigu vidutinis darbo užmokestis prieš mokesčius padidėtų iki 5,5 proc., gyventojų piniginėse atsirastų papildomi 80 litų.
„Kaip matome, brangesnės šildymo paslaugos „suvalgytų“ beveik visą darbo užmokesčio padidėjimą, jau nekalbant apie maisto produktų ir kitų prekių kainų augimą“, – SEB banko leidinio „Lietuvos makroekonomikos apžvalga“ pristatyme antradienį kalbėjo G. Nausėda.
Pensininkams reikės grąžinti skolas
Tiesa, viešojo sektoriaus darbuotojams net neverta tikėtis, kad jų atlyginimai bus didinami. Mat kitąmet valstybės biudžetui teks atlaikyti didelę naštą – atstatyti senatvės pensijas į prieškrizinį iki 2009 m. lygį. Šis politinis įsipareigojimas, anot G. Nausėdos, apribos manevrų laisvę kitose srityse.
Pensijų dydžio atstatymas ir minimalios mėnesio algos didinimas suteiktų tam tikrą impulsą vidaus rinkai, tačiau postūmis būtų vienkartinis.
„Minimalios mėnesio algos kėlimas būtų daug efektyvesnis, jei tuo pat metu būtų padidintas ir neapmokestinamas pajamų dydis, tačiau globalinių iššūkių akivaizdoje gali pritrūkti ryžto tai padaryti“, – sakė ekonomistas.
G. Nausėda
Vis dėlto G. Nausėda pripažįsta, kad netikėtų sprendimų iš politikų galima sulaukti. Jo teigimu, artėja Seimo rinkimai, kuomet ekonominio racionalumo yra mažiausiai per visą politinį ciklą.
Neaiški verslo ateitis
Ateinančiais metais Lietuvos ekonomikos plėtra turėtų sulėtėti, tačiau nedramatiškai. SEB banko analitikai sumažino prognozuotą BVP augimo rodiklį nuo 5,5 proc. iki 4 proc., o 2013 m. – nuo 5 proc. iki 4,5 proc. Priežasčių šį kartą reikėtų ieškoti ne šalies viduje, o išorėje.
BVP augimo perspektyvas teko sumažinti dėl prastų eksporto perspektyvų, nedžiuginančių naujo šildymo sezono prognozių ir globalinei ekonomikai gresiančio sąstingio.
Pasak SEB banko prezidento patarėjo G. Nausėdos, šalies eksportas pradeda prarasti pagreitį – verslininkų noras investuoti silpsta dėl itin neapibrėžtos verslo ateities. Eksportui pradėjus atsilikti nuo importo plėtros, grynasis eksportas taps neigiamu BVP pokyčių veiksniu.
Didžiausią nerimą ekonomistų prognozėms dėl Lietuvos BVP augimo perspektyvų kelia niūros globalinės tendencijos. Daugelyje pasaulio šalių įgyvendinamos viešųjų finansų taupymo programos, toliau gilėja tarptautinės prekybos disbalansai, euro zoną drebina Graikijos skolos.
Euro zona neturėtų žlugti
G. Nausėdos teigimu, globalinėje rinkoje šiuo metu yra du „ligoniai” – JAV ir euro zona. Jo manymu, reitingų agentūros sprendimas sumažinti JAV kredito reitingą supurtė visą finansinį pasaulį, bet pasitarnavo teigiamai. „JAV skola jau pasiekė beveik 100 proc. BVP, todėl reikėjo efektyvaus sprendimo”, – pastebėjo jis.
Anot analitiko, daugiau bėdų turi euro zona, tačiau tikimybė, kad ji sužlugs – maža. „Jei euro zona žlugtų, tam tikrais nustatytais santykiais eurai būtų keičiami į nacionalines valiutas, atliekamos devalvacijos, atkuriama visa senos valiutos infrastruktūra“, – sakė G. Nausėda.
Jo manymu, labiau tikėtina, jog įvyks antras scenarijus – iš euro zonos pasitrauks didelių bėdų turinčios valstybės, o branduolys liks gyvuoti: „Graikijos noru ir gebėjimu suvaldyti situaciją aš nelabai tikiu. Manau, kad ir ES politikai tuo nelabai tiki“.
SEB banko paskaičiavimais, šiandien į euro zoną neįstotų nė viena ES valstybė. 2011 m. rugpjūčio mėnesį nė viena valstybė narė neatitiko Mastrichto kriterijų. Arčiausiai buvo tik infliacijos kriterijaus netenkinančios Suomija, Liuksemburgas ir Estija ir biudžeto deficito kriterijaus netenkinanti Slovėnija.
