Lietuvai pavyko išvengti euro zonos recesijos šešėlio ir jos ekonomika toliau sparčiai auga, mano “Swedbank” vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.
“Lietuvos ekonomika dabar skina vaisius. Karčios buvo šaknys 2009-2010 m., kai reikėjo prisitaikyti, sumažinti darbuotojų skaičių, mažinti viešojo sektoriaus išlaidas, tačiau dabartinė situacija rodo, kad dauguma euro zonos valstybių turi įgyvendinti tas pačias ir dar skausmingesnes priemones, kai Lietuva jau gali judėti nauju keliu į priekį”, “Swedbank” ekonomikos apžvalgos pristatyme sakė ekspertas, visgi pripažindamas, jog ilgalaikėje perspektyvoje augimo ir konkurencingumo iššūkiai išlieka.
N. Mačiulio teigimu, Lietuvą drąsiai galima vadinti sparčiausiai besivystančia Europos Sąjungos ekonomika. Ją esą gali pralenkti tik Lenkija arba Estija.
“Metų pradžios tendencijos patvirtina, kad Lietuvos ekonomika augs šiemet 3,3 proc. Nors augimas yra lėtesnis nei praėjusių metų – beveik 6 proc. siekęs, bet išlieka vienas sparčiausių ES. Jį gali pralenkti tik Lenkija arba Estija”, – sakė ekonomistas.
Jis prognozuoja, jog, euro zonai išbrendant iš recesijos bei sparčiau augant pagrindinėms Lietuvos eksporto rinkoms, BVP augimas 2013 m. gali siekti 4,3 proc. Lietuvos eksportą skatins ir silpnėsiantis euras bei nuo metų pradžios 8 proc. pabrangę Lenkijos zlotas ir Rusijos rublis.
Ekonomistas taip pat pabrėžia, jog pagrindiniu augimo šaltiniu šiais ir 2013 m. išliks vidaus paklausa – namų ūkių vartojimas ir įmonių investicijos. Tiesa, šie sektoriai augs kiek lėčiau nei pernai.
“Tai lems gerėjantys lūkesčiai ir mažesnis nerimas dėl ateities bei teigiamos tendencijos darbo rinkoje. Prognozuojame, kad nedarbo lygis mažės iki 13 proc. šiemet ir 11 proc. 2013 metais. Grįžimas prie natūralaus nedarbo lygio, siekiančio maždaug 6 proc., išlieka tolimoje perspektyvoje, o spartesnį jo mažėjimą galėtų paskatinti statybų sektoriaus, per krizę praradusio 91 tūkst. darbo vietų, atsigavimas”, – teigė “Swedbank” analitikas.
Kalbėdamas apie vidutinio darbo užmokesčio pokyčius Lietuvoje N. Mačiulis prognozavo jo didėjimą 4,3 proc., tačiau pabrėžė, jog tai labai priklausys nuo minimalaus mėnesinio atlyginimo, kuris, tikėtina, bus padidintas metų viduryje. Vis dėlto visuotinio atlyginimų kilimo šiais ir ateinančiais metais tikėtis nereikėtų, mano ekonomistas.
“Swedbank” analitikas įsitikinęs, kad sparčiai augusias naftos ir kitų žaliavų kainas Lietuvos vartotojai tikrai pajus, todėl šių metų infliacijos prognozė buvo padidinta iki 2,8 proc.
“2013 m. išorinių veiksnių įtaka kainoms Lietuvoje bus mažesnė, todėl infliacijos prognozę 2013 metams sumažinome iki 2,5 proc. Valstybės biudžeto deficitas 2013 metais taip pat toliau mažės ir sieks 2 proc. BVP, todėl prognozuojame, kad labiausiai tikėtina euro įvedimo data yra 2015 metai”, – teigia N. Mačiulis.
Pasak ekonomisto, nors rizika ir pavojai išlieka, sparčiai augęs ir naujas aukštumas pasiekęs Lietuvos produktyvumas, padidėjęs įmonių konkurencingumas, mažėjusi šešėlinė ekonomika ir stabilizuoti valstybės finansai lėmė Lietuvos atsparumą išorinėms negandoms.
“Žemai kabantys produktyvumo vaisiai jau nuskinti, o siekiant ilgalaikio augimo būtina toliau įgyvendinti struktūrines reformas, kurios lengvintų darbo vietų kūrimą ir skatintų įmonių investicijas, subalansuoti valdžios sektoriaus biudžetą, išlaikyti stabilią ekonominę politiką bei didinti viešojo sektoriaus veiklos skaidrumą ir efektyvumą”, – pataria N. Mačiulis.
ELTA
