Kai kuriose euro zonos valstybėse praėjusių metų pabaigoje išryškėjo antrosios recesijos ženklai.
Lietuvos ekonomika augs nepaisant recesijos euro zonoje. Taip prognozuoja „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. Nors bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozes jis sumažino nuo 4,2 iki 3,3 proc., tačiau tikino, kad Lietuvos ekonomika augs sparčiausiai Europos Sąjungoje.
Vertindamas Lietuvos perspektyvas, ekonomistas išskiria šalies ekonomikos konkurencingumą, kuris per paskutinius trejus metus reikšmingai išaugo. Tai lėmė Lietuvos įmonių produktyvumo didėjimas ir atlyginimų mažėjimas.
„Prognozuojame, kad šiemet BVP padidės 3,3 proc. – nors beveik dvigubai lėčiau nei pernai, tačiau sparčiausiai ES. Kaip ir pernai, pagrindiniai augimo veiksniai bus gyventojų vartojimas ir įmonių investicijos, augsiantys atitinkamai 3 ir 11 proc.“, – sako ekonomistas.
Kalbėdamas apie šalies eksporto perspektyvas, N. Mačiulis prognozuoja, kad euro zona šiemet susitrauks 0,3 proc., bet pagrindinės Lietuvos eksporto rinkos tebeaugs. Todėl Lietuvos prekių ir paslaugų eksporto augimas šiemet turėtų siekti 4 proc. ir šiek tiek paspartėti kitais metais – iki 5 proc. Tačiau, dėl sparčiau augančio importo, grynojo eksporto įtaka Lietuvos BVP bus neigiama ir šiemet, ir 2013 metais.
Pastaruoju metu itin kritę gyventojų pasitikėjimo rodikliai rodo, kad namų ūkiai šiemet didesnę nei pernai pajamų dalį skirs taupymui, o ne vartojimui. Dėl šios priežasties vartojimo augimas bus lėtesnis, nei visų dirbančiųjų realaus darbo užmokesčio fondo augimas.
Nedarbas mažės, atlyginimai augs
Nors atlyginimai pernai augo apie 2 proc., realus darbo užmokestis 2011-aisiais tebemažėjo.
„Prognozuojame, kad realus darbo užmokesčio pokytis (atsižvelgus į infliaciją) po trijų metų pertraukos vėl bus teigiamas ir sieks 1,4 proc. Tikėtina, kad artėjant Seimo rinkimams vyriausybė šių metų viduryje priims sprendimą iki 900 litų padidinti minimalų mėnesinį atlyginimą. Vien tai Lietuvos vidutinį mėnesinį atlyginimą kilstels 1,2 proc.“, – sako ekonomistas.
Apskritai, atlyginimų kėlimas bus selektyvus, kadangi dauguma įmonių dėl neigiamos įtakos turėsiančių euro zonos problemų bus atsargios, o darbuotojų derybinės pozicijos išliks silpnos dėl aukšto nedarbo lygio. Vidutinis nedarbo lygis sumažės iki 13,5 proc. šiemet ir 11,5 proc. 2013 metais. Pagrindinė nedarbo mažėjimo priežastis, kaip ir pernai, bus ne emigracija, o naujų darbo vietų kūrimas.
Infliacija – 2,5 proc.
Vidutinė naftos kaina (eurais) šiemet turėtų nukristi 6,5 proc. arba šiek tiek mažiau, nei buvo prognozuota anksčiau. Maisto kainų indeksas (eurais) turėtų mažėti 9,6 proc. Kitos žaliavos kitąmet taip pat turėtų pigti, taigi kitaip nei pernai išorės veiksniai mažins gamintojų ir vartotojų kainas Lietuvoje. Nepaisant biudžeto konsolidacijos, tokie vidaus veiksniai, kaip didėjantys atlyginimai, šiek tiek didins ir kainas.
Nuo 2012 metų įmonėms ir namų ūkiams išaugo elektros kainos, be to, kai kuriose savivaldybėse didėjo ir šildymo kainos. „Tačiau visa tai infliacijai šiemet turės tik nežymų poveikį, kuris sieks apie 0,12 procentinio punkto. Nuo kovo 1 d. 5 proc. išaugsiantis akcizas rūkalams infliaciją padidins apie 0,14 proc.. Todėl infliacijos prognozės nekeičiame – ji sieks 2,5 proc. šiemet ir 3 proc. 2013 metais“, – prognozuoja N. Mačiulis.
„Nors daugumą pajamų projekcijų šių metų biudžete vertiname kaip realistines, manome, kad PVM surinkimas nuo plano gali atsilikti apie 120 mln. litų, nebent valdžia dar rimčiau suvaržys kontrabandą ir nelegalią prekybą, pavyzdžiui, kuo greičiau įvesdama reikalavimus kasos aparatus naudoti visose turgavietėse“, – sako ekonomistas.
Pasak jo, biudžeto deficitas neviršys 3 proc. BVP, tačiau rizika netenkinti šio Mastrichto kriterijaus padidėjo. Valdžios vartojimo išlaidos šiemet mažės 3 proc. (anksčiau prognozuotas 2 proc. augimą), o įvykdytos biudžeto konsolidavimo priemonės užtikrins investuotojų pasitikėjimą, todėl tikėtina, kad Lietuva artimiausiu metu sėkmingai pasiskolins tarptautinėse finansų rinkose. TVF likvidumo paskolos prireiktų tik tuo atveju, jei euro zonos skolų krizė toliau aštrės.
ES balansuoja ant bedugnės krašto
ES šalis N. Mačiulis palygino su į kalną kopiančiais alpinistais, susirišusiais viena virve. Vienoje kalno pusėje status šlaitas, o kitoje – bedugnė, tad vienam grupės nariui slystelėjus į vieną ar į kitą pusę kartu nugarmėtų ir visa kompanija.
N. Mačiulis numatė tris ES ateities scenarijus. Pirmajame scenarijuje, kurio tikimybė 55 proc., jis mato mažus teigiamus žingsnius sprendžiant Europos skolų problemą, o recesija apima tik labiausiai pažeistas euro zonos šalis.
Ekonomisto manymu, egzistuoja gana didelė (40 proc.) ir blogesnio scenarijaus tikimybė, kuriame padėtis skolų krizės apimtose ES valstybėse ir toliau blogėja, o recesija gilėja. Riziką didina situacija Graikijoje. Nepavykus susitarti dėl bent pusės skolų nurašymo, Graikijos bankrotas destabilizuotų visą Europos finansų sistemą.
N. Mačiulis numato ir trečiąjį – chaotišką scenarijų. Jį galėtų sukelti išnykęs stipriųjų valstybių politikų ir piliečių noras solidarizuotis arba gelbėjamų valstybių tolerancija griežtoms taupymo priemonėms. Graikijos bankrotas ir pasitraukimas iš euro zonos būtų tragiškas jai, bet ne euro zonai. Būtų kur kas blogiau, jei Italija ir Ispanija būtų nebelaukiamos finansų rinkose – jos šiemet bandys pasiskolinti atitinkamai 450 ir 177 milijardų eurų, o dabartiniame galbėjimo fonde nieko panašaus nėra. Euro zonos žlugimas ir grįžimas prie nacionalinių valiutų reikštų visos alpinistų grupės kritimą į bedugnę. Jo pasekmės ES būtų daug skaudesnės ir truktų ilgiau nei 2008 metais prasidėjusi finansų krizė.
