Lietuvos bankas prognozuoja, kad šiemet šalies ūkis augs sparčiau, nei tikėtasi gegužės mėnesį – 6,2 proc. (gegužės mėnesį prognozuotas 5,6 proc. augimas). 2012 m. ekonomikos augimo prognozė liko nepakeista – 4,8 proc.
„Pirmą kartą per daugiau kaip porą metų realusis Lietuvos BVP auga dėl atsigaunančio vartojimo ir investicijų. Pastaruoju metu į ekonomikos variklį vis daugiau degalų įpurškia vidaus paklausa – daugiau vartoja gyventojai, stiprėja jų lūkesčiai“, – teigia Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorius Mindaugas Leika.
Numatoma, kad praėjusių metų pabaigoje atsigavimo ženklus pradėjęs rodyti realusis privatusis vartojimas šiemet paaugs 6,1, o 2012 m. – 5,2 proc.
Spartesniam investicijų augimui įtakos turi po kelerių metų pertraukos vėl pradėjusios augti privačios investicijos. Verslui artėjant prie gamybos pajėgumų panaudojimo lygio, buvusio iki krizės, daugiau investuojama į mašinas ir įrenginius, transporto priemones, pastatus. Prognozuojama, kad valdžios sektoriaus ir verslo bendros investicijos šiemet išaugs 17,7 proc.
Augantys investicijos ir vidaus vartojimas didina importą, jis nuo 2010 m. antrosios pusės jau auga sparčiau nei eksportas. Aprimus išorės paklausai eksporto augimo tempas turėtų dar šiek tiek sulėtėti. Numatoma, kad prekių ir paslaugų realusis eksportas šiemet augs 12 proc., kitąmet – 5,7 proc., importas atitinkamai – 14,9 ir 6,2 proc.
Auganti ekonomika šiemet turėtų lemti nedarbo mažėjimą ir darbo užmokesčio kilimą. Numatoma, kad vidutinis darbo užmokestis šiemet didės 3,8 proc., 2012 m. – 5,3 proc. Vidutinio darbo užmokesčio augimą Lietuvoje skatina ir tai, kad, didėjant darbo jėgos poreikiui, ryškėja darbuotojų įgūdžių ir darbdavių poreikių neatitikimo problema.
Lietuvos bankas prognozuoja, kad infliacija padidės daugiau nei prognozuota anksčiau. 2011 m. vidutinė metinė infliacija šalyje sudarys 4,4, o 2012 m – 4,1 proc. (š. m. gegužės mėn. prognozuota atitinkamai 3,8 ir 3,9 proc.).
Keletas veiksnių gali lemti ir kitokią realiojo sektoriaus ir kainų raidą Lietuvoje. „Išorės paklausą nepalankiai gali veikti tebevykstanti ir planuojama fiskalinė konsolidacija kai kuriose Europos Sąjungos šalyse“, – perspėja M. Leika. Pasak jo, mažesnė išorės paklausa turėtų tiesioginės įtakos užsienio prekybai atviriems Lietuvos ūkio sektoriams, o netiesioginės – į vidaus rinką orientuotoms veiklos rūšims. Kitokią ekonomikos raidą gali lemti ir tebesitęsiantys dideli energijos ir maisto produktų kainų svyravimai.
