Lietuvos banko (LB) analitikai pagerino beveik visų ekonomikos rodiklių prognozes: bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo, privataus vartojimo, darbo užmokesčio augimo, eksporto, nedarbo lygio mažėjimo. Tiesa, šie rodikliai pagerinti nežymiai.
LB naujausioje apžvalgoje atkreipia dėmesį, kad mažėjant trumpalaikių veiksnių – iždo priemonių ir atsargų ciklo – poveikiui, pasaulio ekonomikos augimas sulėtėjo. Lėčiau augs išsivysčiusios šalis, nes jas nepalankiai veikia prasta darbo rinkos padėtis ir problemos dėl skolos.
Tačiau keliose didesnėse Lietuvos užsienio prekybos partnerėse padėtis išlieka gana gera. Ypač geri plėtros rodikliai tebėra Lenkijoje ir Vokietijoje. Dėl didėjančios paklausos užsienio šalyse gerėja pramonės ir transporto veiklos rodikliai.
„Pramonėje ir transporto veikloje sukuriama pridėtinė vertė didėja jau kelis ketvirčius iš eilės, o įmonių gamybos lūkesčiai tebėra optimistiški. Tuo pat metu į vidaus paklausą orientuotos veiklos rūšys dar tik stabilizuojasi arba pradeda pamažu didėti. Tokia Lietuvos ūkio raida iš esmės atitinka ankstesnius lūkesčius, todėl artimiausių metų ekonominio augimo prognozės keičiamos nedaug“, – teigia LB analitikai.
Numatoma, kad realusis BVP, 2010 m. padidėjęs 1,3 proc., 2011 m. ir 2012 m. didės atitinkamai 3,3 proc. ir 4,1 proc. Lapkričio mėnesį prognozuotas 0,5 proc. augimas 2010 m. ir 3,1 proc. – šiais metais.
Eksportas šiemet turėtų augti 11,6 proc. (lakpričio prognozė – 5,2 proc.), importas – 12,6 proc. (6,8 proc.).
„Gana spartus importo didėjimas atitiko ankstesnes prognozes. Importo didėjimą skatino tebeaugusi tarpinio vartojimo produktų, naudojamų pramonės gamyboje, paklausa. Tokių produktų importas glaudžiai siejasi su eksporto dinamika. Be to, jau kurį laiką vis daugiau importuojama ir investicinių prekių, tai susiję su atsigaunančiomis Lietuvos vidaus investicijomis“, – skelbia LB.
Privačiojo sektoriaus investicijos kol kas yra vangesnės. Tačiau LB analitikai tikisi, kad ir šiame sektoriuje investicijos atsigaus. Šiuo metu numatoma, kad investicijų, kurios praėjusiais metais stabilizavosi, 2011 m. ir 2012 m. padaugės atitinkamai 14,4 ir 9,7 proc.
Privatusis vartojimas tebėra sumenkęs, o jo atsigavimą slopina vis dar sudėtinga darbo rinkos padėtis ir atsargūs ateities lūkesčiai, skatinantys taupyti. Todėl privačiojo vartojimo prognozės keičiamos nedaug. Numatoma, kad jis 2011 m. ir 2012 m. padidės atitinkamai 3,1 ir 4,4 proc. Lapkritį prognozuota, kad vartojimas šiemet augs 1,9 proc.
LB analitikai prognozuoja, kad didėjant ūkio aktyvumui, nedarbo lygis laipsniškai mažės. Tačiau padėtis darbo rinkoje priklausys ir nuo bedarbių gebėjimo atitikti rinkos poreikius, pasiryžimo keisti kvalifikaciją ir geografinio judrumo. Prognozuojama, kad nedarbo lygis šiemet sieks 16,2 proc.
2010 m. infliacija atitiko Lietuvos banko prognozę. Metinė infliacija Lietuvoje spartėjo beveik nuo metų pradžios, o metų pabaigoje buvo pastebimai didesnė nei ES ir euro zonoje.
„Infliaciją Lietuvoje iš esmės lėmė per metus pakilusios maisto produktų, degalų ir administruojamosios kainos. Vidaus paklausai tebesant vangiai, spaudimo pramoninėms prekėms ir rinkos paslaugoms brangti nebuvo, tačiau jis gali atsirasti vėliau, ekonomikai atsigaunant sparčiau. Tačiau artimiausiu metu gali toliau didėti maisto produktų ir energijos išteklių kainos. Manoma, kad 2011 m. infliacija sudarys 2,8 proc., o 2012 m. – 3,4 proc.“, – teigiama LB apžvalgoje.
