V. Vasiliauskas įgyvendino pavasarį pradėtą darbą.
Penketą metų pavėlavęs Lietuvos bankas (LB) patvirtino Atsakingojo skolinimo nuostatus, kurie turėtų tramdyti bankų norą skolinti ir vartotojų siekius gyventi ne pagal išgales. Tačiau pats LB pripažįsta, kad patys bankai dabar jau taiko griežtesnius reikalavimus, nei numatyta nuostatuose.
„Atsakingojo skolinimo nuostatai nėra panacėja, kuri išgydys netolimos praeities paskolų bumo žaizdas. Tai greičiau skiepai, padėsiantys tramdyti pandeminį svaiginimąsi paskolomis ir gyvenimą ne pagal kišenę“, – LB pranešime cituojamas centrinio banko vadovas Vitas Vasiliauskas.
Nuostatai įsigalios nuo lapkričio 1 dienos ir bus privalomi visoms Lietuvoje veikiančioms kredito įstaigoms. Jie bus taikomi naujiems kreditams, teikiamiems fiziniams asmenims. Skolinimo taisyklės nubrėžia aiškias ribas, kurių kredito įstaigos negalės peržengti suteikdamos paskolas ir vertindamos asmenų mokumą.
Taisyklėse numatyta, kad paskolos turtui įsigyti ir įkeisto turto vertės santykis negalės būti didesnis kaip 85 proc., o antram ir paskesniems kreditams bus taikomi dar griežtesni reikalavimai. Be to, pritaikydami paskolos ir įkeisto turto santykį, bankai turės įvertinti valiutų riziką. Tam tikrais atvejais maksimalaus kredito dydžio ir įkeisto nekilnojamojo turto santykis galės būti didinamas iki 10 proc. punktų. Išskyrus tam tikras išimtis, kredito, kuris suteikiamas žemės ūkio paskirties sklypams įsigyti, dydžio ir įkeisto turto santykis negalės būti didesnis kaip 40 proc.
Šių metų pirmąjį pusmetį vidutinis paskolos ir užstato santykis siekė 80 proc. Toks pats vidutinis santykis buvo ir prieš krizę – 2006 ir 2007 metais. Tiesa, atskirais atvejais kreditas siekdavo 100 proc. įkeičiamo turto vertės.
Kredito gavėjo mėnesinės kredito grąžinimo ir palūkanų įmokos dydis turės būti ne didesnis kaip 40 proc. asmens disponuojamųjų tvarių mėnesio pajamų, o maksimali kredito trukmė negalės būti ilgesnė nei 40 metų. Pernai vidutinis paskolos įmokų ir pajamų santykis buvo 28 proc. Lietuvos banko duomenimis, skolininkai, kurių mėnesio įsipareigojimai yra didesni nei 40 proc. jų pajamų, sudaro 18,2 proc. visų skolininkų.
Kalbėta dar prieš krizę
Dar 2006 metų pradžioje Lietuvos banko vadovas Reinoldijus Šarkinas įspėjo dėl per žemai nuleistos skolinimo kartelės ir su tuo susijusių rizikų. Tačiau centrinio banko vadovo žodžiai kūnu nevirto ir jokių rinkos reguliavimo veiksmų tada imtasi nebuvo.
„Išmokę krizės pamokas, šiuo metu daugelis bankų taiko griežtesnes sąlygas nei numatyta nuostatuose“, – šiandien LB pranešime cituojamas V. Vasiliauskas.
Tiesa, žūtbūt norinčio prasiskolinti gyventojo naujosios taisyklės nesustabdys. Mat gavęs 85 proc. įkeisto turto vertą paskolą, likusiai 15 proc. daliai jis gali pasiimti vartojamąją paskolą.Vartojamosioms paskoloms bus taikomas bendras kriterijus, kad įmokos neviršytų 40 proc. pajamų. Tuo tarpu kiti reikalavimai – ne tokie konkretūs. Pavyzdžiui, kredito įstaiga turi vertinti paskolos gavėjo pajamų tvarumą, išlaidas, finansinius įsipareigojimus – iš esmės tai, ką darydavo ir iki šiol.
Beje, greitųjų kreditų teikėjams Lietuvos banko patvirtinti nuostatai nebus taikomi.
Nebebus skirtingų sąlygų
Pradėjus galioti naujosioms taisyklėms, standartiniai bankų taikomi reikalavimai neturėtų smarkiai keistis, nes ir dabar jie praktiškai atitinka taisykles. Tačiau bankams ir nekilnojamojo turto kompanijoms gali tapti sunkiau „iškišti“ jau pastatytus ir jiems įkeistus butus.
Dabar butus jau pastatytuose ir bankams įkeistuose daugiabučiuose bandoma parduoti siūlant palankesnes paskolų sąlygas. Pavyzdžiui, siūlomos mažesnės palūkanos ar didesnis paskolos bei įkeisto turto santykis, viršijantis dabar numatytus 85 proc. Tačiau gali būti ir taip, kad nebegalėdami pasiūlyti palankesnio paskolos ir įkeisto turto santykio bankai jiems įkeistais butais bandys atsikratyti siūlydami dar mažesnes palūkanas.
Jei bankai nemėgins ribojimų apeiti, kai kurie butai „tikrai atpigs“, sako nekilnojamojo turto agentūros „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovas Saulius Vagonis. Eksperto teigimu, pirkėjų sumažės, tačiau jie nesudarys kritinės masės. Be to, dabar skolinimasis nėra aktyvus, todėl sandorių skaičius ir bustų kainos reikšmingai nesumažės, o pokyčiai nebent gali pristabdyti naujų būstų statybas.
