Lietuvos bankas, atlikęs tyrimą apie antros pakopos pensijų sistemos įtaką gyventojų ir valstybės finansams, priėjo išvadą, kad ji nėra panacėja, tačiau visgi turėtų būti vertinama kaip viena tinkamiausių, teigia Priežiūros tarnybos Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktorius Vilius Šapoka.
“Antros pakopos sistema tikrai nėra panacėja. Kita vertus, negalima sakyti, kad ji turės neigiamos įtakos. (…) Šitas scenarijus sudaro sąlygas išlaikyti būsimos pensijos ir darbo užmokesčio santykį dabartiniame lygyje, reikšmingai nepabloginant “Sodros” finansinės situacijos. Dabartinis antros pakopos modelis vertintinas kaip vienas iš tinkamiausių tiek būsimos pensijos ir darbo užmokesčio dydžio, tiek ir atsiperkamumo valstybei atžvilgiu”, – antradienį tyrimo “II pakopos pensijų sistemos įtaka gyventojų ir valstybės finansams” pristatymo metu kalbėjo V. Šapoka.
Jo teigimu, gyventojams aktyviai dalyvaujant antros pakopos pensijų sistemoje galima tikėtis iki trečdalio didesnių senatvės pensijų. Dviejų pakopų sistema valstybei kasmet kainuos santykinai reikšmingas sumas, tačiau jau po poros dešimtmečių sistema su privačiu kaupimu atsipirktų.
“Tyrimo rezultatai parodė, kad patvirtintas antros pakopos pensijų sistemos modelis yra gerai subalansuotas. Pasirinktas įmokų į privačius fondus dydis valstybei nebus nepakeliama našta, kartu įmokos bus pakankamai reikšmingos siekiant, kad būsima Lietuvos gyventojo senatvės pensija sudarytų kuo didesnę buvusio atlyginimo dalį”, – teigė jis.
Matematiniu modeliavimu pagrįstas tyrimas taip pat atskleidė, kad būsimos pensijos dydis labai priklausys nuo to, ar pats gyventojas skirs papildomų lėšų kaupimui. Tai padaręs jis gautų valstybės paskatą ir priklausomai nuo amžiaus ir darbo stažo galėtų tikėtis 15-34 proc. didesnės senatvės pensijos. Tačiau aktyvus įsitraukimas į antros pakopos pensijų sistemą gali būti labai rizikingas asmenims, kuriems iki pensinio amžiaus liko mažiau nei septyneri metai.
Lietuvos banko specialistų skaičiavimais, jei visi dabartiniai antros pakopos pensijų sistemos dalyviai nuspręstų mokėti papildomas įmokas, valstybės įnašas į sistemą 2014 m. sudarytų apie 200 mln. litų. Vėlesniais metais valstybės dalyvavimas padidėtų, tačiau jau 2036 m. antros pakopos pensijų sistema atsipirktų, t. y. pensijų sistemos su antra pakopa išlaikymas taptų pigesnis nei pensijų sistema be privataus kaupimo.
Visgi V. Šapoka perspėjo, jog valstybės lėšų poreikis esamai antros pakopos sistemai finansuoti gali lemti didesnius mokesčius ar mažesnes viešųjų finansų išlaidas ir paslaugų apimtį esamai kartai arba didesnę skolą ateities kartoms.
Atliekant tyrimą buvo vertinami pensijų sistemos rezultatai ir lyginami 50 tūkst. skirtingų darbo užmokesčio, pensijų fondų grąžų, draudžiamųjų pajamų ir kitų kintamųjų scenarijų atžvilgiu. Vykdant tyrimą atsižvelgta ir į ekonominius bei finansų rinkų pakilimus, nuosmukius, taip pat ir į sisteminę gyventojų pajamų riziką. Modeliuojant ateities scenarijus įvertinta ir visuomenės senėjimo, mažėsiančios darbo jėgos įtaka ilguoju laikotarpiu.
