EK siūlo, kad nuo 2014 metų prekybai akcijomis ir obligacijomis būtų taikomas 0,1 proc. tarifas, o kitiems išvestiniams produktams – 0,01 proc. tarifas.
Europos Komisijos (EK) siūlomas naujas finansinių sandorių mokestis mūsų šalyje veikiantiems bankams atsieitų palyginti nedaug. Skaičiavimai rodo, kad per metus bankai sumokėtų iki 21 mln. litų. Nepaisant to, lietuviai, kaip ir britai bei švedai, linkę prieštarauti šio mokesčio įvedimui Europos Sąjungoje (ES).
Lietuvos banko Ekonomikos departamento Finansinio stabilumo skyriaus viršininkas Simonas Krėpšta portalui IQ.lt sakė, kad vienas pagrindinių finansinių sandorių mokesčio privalumų, minimų tarptautinėse diskusijose, yra jo lėšų surinkimo potencialas.
Lietuvos bankas, remdamasis Austrijos ekonominių tyrimų instituto metodika, suskaičiavo, kad pasirinkus lengviausiai administruojamą mokestinę bazę (t.y., apmokestinant tik centralizuotą prekybą akcijomis ir obligacijomis) mūsų šalyje būtų surenkama maždaug 6,5 mln. litų finansinių sandorių mokesčio.
„Mokestinę bazę praplėtus sandorių už biržos ribų ir išvestinių finansinių priemonių mainų apmokesdinimu, Lietuvoje būtų surenkama maždaug 21 mln. litų“, – dėstė S. Krėpšta.
Bus iškeliamos operacijos, o gal net finansų institucijos iš to regiono, kuris papildomai apmokestina, į regionus, kurie to nedaro.
Didžiausio Lietuvoje komercinio banko SEB prezidento patarėjas Gitanas Nausėda sakė, kad bankas dar neskaičiavo, kiek pinigų per metus jam kainuotų finansinių sandorių mokestis. Tačiau svarbiausia, anot G. Nausėdos, ne kažkokia pinigų suma, o tai, kad įvedus naują mokestį ES, gali kilti sujudimas finansų rinkoje.
„Bus iškeliamos operacijos, o gal net finansų institucijos iš to regiono, kuris papildomai apmokestina, į regionus, kurie to nedaro“, – aiškino G. Nausėda.
Panašios pozicijos laikosi ir Lietuvos bankų asociacijos vadovas Stasys Kropas. Jo teigimu, įvesti tokį mokestį vienoje ar keliose valstybėse būtų didžiulė klaida. Tam, kad taip nenutiktų, mokestį esą reikėtų įvesti globaliu mastu.
„Jeigu mokestis bus įvestas vien ES, tai tyrimai, poveikio vertinimas rodo, kad galima prarasti iki 90 proc. išvestinių priemonių rinkos. Iš Londono ir iš visos Europos jos gali persikelti į Azijos šalis – Singapūrą, Honkongą ir pan., nes rinka yra globali, norint konkuruoti reikia turėti tinkamas sąlygas“, – kalbėjo S. Kropas.
Kartu jis įspėjo, kad finansinių sandorių mokestį, jeigu jis bus įvestas, bankai greičiausiai perkels klientams: „Tie, kurie pirks išvestines priemones arba akcijas, obligacijas, ir turės sumokėti tuos mokesčius“.
Nepritaria ir britai, ir švedai
EK siūlo, kad finansinių sandorių mokestis įsigaliotų 2014 metais. Mokestis būtų renkamas už sandorius, vykdomus tarp finansinių įstaigų, kai bent viena sandorio šalis yra įsikūrusi ES.
Prekybai akcijomis ir obligacijomis būtų taikomas 0,1 proc. tarifas, o kitiems išvestiniams produktams – 0,01 proc. tarifas. Per metus tai, EK skaičiavimais, leistų surinkti 57 mlrd. eurų.
EK vadovas Jose Manuelis Barroso teigimu, būtų teisinga, jeigu bankai grąžintų savo skolas po to, kai juos nuo žlugimo išgelbėjo trilijonai eurų mokesčių mokėtojų paramos.
Tačiau prieš finansinių sandorių mokestį netruko pasišiaušti britai ir švedai. Britų skaičiavimais, iš suplanuotų 57 mlrd. eurų per metus bent 46 mlrd. eurų sumokėtų jų šalyje veikiančios finansų institucijos. Todėl naujas mokestis esą paskatintų bankus ir investicines kompanijas bėgti iš Londono.
Savo ruožtu Švedijos finansų ministras Andersas Borgas tikino, kad finansinių sandorių mokestis nepadės surinkti tiek lėšų į biudžetą, kiek planuoja ES pareigūnai.
Jis priminė, kad Švedija panašų mokestį savo finansų institucijoms buvo įvedusi 1980 metais, o vėliau jį panaikino, nes šios paliko šalį. „Maždaug 90-99 proc. prekiautojų obligacijomis, akcijomis ir išvestinėmis priemonėmis persikraustė iš Stokholmo į Londoną“, – kalbėjo A. Borgas.
Švedijos finansų ministras priminė, kad noro įvesti finansinių sandorių mokestį kol kas nedemonstruoja JAV. Tai esą reiškia, kad Europoje veikiantys bankai galėtų persikelti į finansų centru laikomą Niujorką. „Tai reiškia, kad atimtume iš Europos ir ekonomikos augimą, o tai nėra labai gera idėja“, – pridūrė S. Borgas.
