Lietuvos alaus mėgėjai jau šią gegužę pirmą kartą istorijoje turės galimybę pasitikrinti savo žinias apie alaus gamybą unikaliame nacionaliniame aludarystės egzamine. Egzamino iniciatorius – moderniausia Baltijos šalyse „Utenos alaus“ darykla.
Nacionalinį aludarystės egzaminą iš viso sudarys dvi dalys – teorinė ir praktinė. Iš pradžių – gegužės 17 dieną – specialiai sukurtoje interneto svetainėje bus sprendžiamos teorinės užduotys apie šiuolaikinę aludarystę. Kitame egzamino etape dalyvaus tik 30 geriausiai teorines užduotis išsprendusių alaus mėgėjų, jie praktinį egzaminą spręs birželio 1 dieną „Utenos alaus“ darykloje įkurtame Šiuolaikinės aludarystės centre. Čia geriausieji iš geriausiųjų galės praktiškai pagilinti savo žinias apie alų ir jo gamybą – vyks speciali ekskursija, profesionali degustacija, susipažinimas su skonio voratinkliais bei nugalėtojų apdovanojimai. Nugalėtojams bus suteikta neeilinė galimybė apsilankyti „Alaus akademijoje“ Didžiojoje Britanijoje, kur jie bus mokomi alaus ir maisto derinimo ypatumų, išsamiai susipažins su skirtingo alaus gamyba bei išmoks alaus degustavimo meno.
Šiuolaikinei aludarystei pristatyti „Utenos alaus“ darykloje įkurto Šiuolaikinės aludarystės centro misija – gerinti visuomenės supratimą apie alaus gamybą ir jo vartojimo kultūrą. Centre išsamiai pristatomas šiuolaikinis alaus gamybos procesas – nuo kokybiško į daryklą atkeliaujančio salyklo, tyro vandens iš nuosavo gręžinio iki pat išpilstymo. Centre veikia interaktyvi „Utenos alaus“ daryklos istorijos ekspozicija, o pageidaujantieji gali dalyvauti ir profesionalioje alaus degustacijoje.
„Labai džiugu matyti žmones, kurie apsilankę mūsų centre gerąja prasme suserga jo idėja – ir tuos kurie atvyksta nusiteikę geranoriškai, ir tuos, kuriems kyla įvairių abejonių. Šiuolaikinės aludarystės centre mes ne tik bendraujame, kalbame, diskutuojame, atsakome į visus kylančius klausimus, bet ir griauname mitus, prisidedame prie alaus kultūros kūrimo Lietuvoje, užsiimame švietėjiška veikla, pasakojame apie šiuolaikinę aludarystę“, – teigia šiam centrui vadovaujantis alaus kultūros ir kokybės specialistas Jonas Lingys.
Kaip senovėje, tik moderniai
„Utenos alaus“ daryklos vadovo Mariaus Šveistrio teigimu, dalis visuomenės nepagrįstai įsibaiminusi šiuolaikinių technologijų įvairiose srityse, ypač maisto pramonėje. Ne išimtis ir aludarystė, kuriai priskiriama iš piršto laužtų mitų.
„Norime atverti vartotojams akis ir pasakyti, kad šiuolaikinė aludarystė nėra baubas ir juo labiau nėra sintetika. Šiuolaikinė aludarystė apima visa tai, kas yra geriausia tradicinėje aludarystėje, ir papildo ją šiuolaikinėmis technologijomis, kokybės kontrole bei naudoja tik aukščiausios kokybės žaliavas. Modernioje darykloje alus verdamas iš tų pačių natūralių žaliavų kaip ir senovėje – salyklo, apynių, mielių ir vandens. Iš esmės nesiskiria ir procesas: alus verdamas uždarame katile, fermentuojamas, brandinamas ir galiausiai išpilstomas. Skirtumas tas, kad norėdami savo vartotojams garantuoti ne tik gero, bet ir visuomet tokio pat skonio alų, privalome naudojamas žaliavas ir procesus labai kruopščiai tikrinti“, – pasakoja M. Šveistrys.
Šiuolaikinės aludarystės pradžia laikomas XIX amžius, kai pasiremdami mokslo atradimais aludariai išmoko tinkamai parinkti ir deramai panaudoti vieną svarbiausių alaus sudedamųjų dalių – mieles. „Mielės – kiekvieno aludario turtas. Tyras šaltinio vanduo sukuria alaus skonio pagrindą, apyniai suteikia jam kartumo, salyklas – kūningumo ir saldumo, o mielės yra tarsi viso šio orkestro dirigentas. Koncerte labai svarbu, ar orkestras supranta ir klauso dirigento. Taip ir alaus gamyboje – nuo mielių veikimo priklauso, kokio harmoningo skonio ir aromato bus alus“, – sako „Utenos alaus“ daryklos vadovas.
Mielės – tai maži mikroorganizmai, saldžią ir tirštą alaus misą paverčiantys putotu jaunu alumi. Mūsų protėviai apie šį procesą nieko nežinojo, tad alaus fermentavimas jiems atrodė tikra magija. Pirmieji aludariai neturėjo ir mikroskopų, kuriais būtų galėję pamatyti milijonus mažyčių savo pagalbininkų – mielių organizmų. Jiems atrodė, kad reikia sumaišyti tam tikrus skysčius – ir saldi misa virs alumi. Tad iš kartos į kartą buvo perduodamas specialus šaukštas misai maišyti – ant jo galo tiesiog buvo nusėdusių mielių. XIX amžiaus pabaigoje buvo pradėtas kurti pasaulinis mielių bankas, iš kurio mieles perka viso pasaulio alaus daryklos.
Alus ne tik Lietuvos vartotojams
Šiuolaikinė aludarystė ir „Utenos alaus“ darykla neįsivaizduojama ir be daugybės kitų dalykų: aukščiausios kokybės miežių bei apynių, reikiamos įrangos ir, žinoma, be joje dirbančių aludarių, kurių kvalifikacija nuolat tikrinama ir tobulinama Skandinavijos aludarių mokykloje, kur teorinės aludarystės mokslo žinios derinamos su praktiniais užsiėmimais. Didžia dalimi būtent šių profesionalų nuopelnas, kad „Utenos alus“ verdamas darykloje, kuri šiuo metu laikoma viena pažangiausių „Carlsberg“ grupės daryklų visoje Europoje. Ji tiekia alų ne tik Lietuvos vartotojams, bet ir gamina tarptautinių prekės ženklų produktus Skandinavijos bei Šiaurės Europos valstybėms. Be to, kitoms „Carlsberg“ grupės įmonėms „Utenos alaus“ darykla įvardijama kaip pavyzdinė dėl ypatingos tvarkos, puikiai organizuoto darbo ir itin gerai suderintų gamybos procesų.
Donatas JANKUS
užs. nr. 3917
