Savanoriai šiemet gausiai papildė labdaros organizacijose besidarbuojančiųjų gretas.
Litą prie lito atidžiau dėlioja vis didesnė visuomenės dalis, tačiau banguojantys ekonominiai rodikliai taupių lietuvių nepriverčia užmerkti akis prieš labiausiai vargstančius. Labdaros organizacijų atstovai teigia, jog kasmet didėja ne tik labdaros kiekiai ir sumos, bet ir atjaučiančių žmonių skaičius. Tiesa, kol kas didžioji dalis aukų surenkama įvairių akcijų metu – tik mažuma geradarių periodiškai skiria paramą.
Paramą maisto produktais renkančio labdaros fondo „Maisto bankas“ direktorė Deimantė Žebrauskaitė sakė, jog organizacija kasmet džiaugiasi naujais rekordais.
Praėjusiais metais išdalintos paramos vertė siekė 10,1 mln. litų. Šiemet surinktos labdaros vertė bus vos ne dvigubai didesnė – manoma, jog ji sieks 17 mln. litų.
Stebina ir žymiausios fondo organizuojamos akcijos, kai savanoriai prekybos centruose priima žmonių nupirktus maisto produktus. Šiemet akcijos metu surinkta maisto produktų už 900 tūkst. litų, nors iš pradžių svajota apie kur kas kuklesnius rezultatus.
D. Žebrauskaitė pažymėjo, jog kol kas didžioji dalis surinktos paramos – ne pavienių žmonių dosnumas, o verslo atstovų, prekybininkų ar maisto gamintojų labdara. Gyventojų auka šiemet greičiausiai sieks 1,8 mln. litų.
„Tiesa, daugėja aukojančių žmonių skaičius. Pagal aukotojų užpildytas anketas pastebėjome, jog mažėja suma, už kurią paaukojama. Tačiau įvertinus labdaros sumas galima teigti, jog aukotojų kiekis turi didėti“, – kalbėjo D. Žebrauskaitė.
Daugėja savanorių
Besibaigiantys metai buvo pažymėti savanoriškų iniciatyvų skatinimu. Savanorių metais paskelbti 2011-ieji neatlygintinais darbuotojais buvo dosnūs ir labdaros organizacijoms.
Didėjančius savanorių srautus pastebėjo Lietuvos „Caritas“ generalinio direktoriaus pavaduotoja Janina Kukauskienė. Moteris prisipažino besistebinti jaunų žmonių iniciatyva: „Savanorių išties daugėja, ypač jaunų. Taip pat prie mūsų, kaip krikščioniškos organizacijos, prisijungia ir pagyvenę žmonės.“
„Maisto banko“ vadovė D. Žebrauskaitė taip pat pasidžiaugė, jog prie fondo taip pat prisijungia vis daugiau geranoriškų, neatlygintinai dirbančių savanorių: „Jei neklystu, 2010-aisiais turėjome apie šimtą savanoriškai dirbančių žmonių, o 2011-ais – jau beveik 180.“
Ji teigė, jog gausesnis bendraminčių būrys padėjo pasiekti tuos miestus, kuriuose parama dar nebuvo teikiama. Šiemet „Maisto bankas“ veikia 33-uose miestuose, nors prieš metus labdara pagelbėdavo 17-os miestų gyventojams.
Aukotojų paieškos
D. Žebrauskaitė pripažino, jog žmones vis dar reikia pratinti prie labdaros.
Su tuo sutiko ir visuomeninės organizacijos „Gelbėkit vaikus“ generalinė sekretorė Rasa Dičpetrienė. Anot jos, tik įvairių akcijų pagalba priviliojama didžioji dalis geradarių. Moteris džiaugėsi, jog beveik prieš metus vykusio renginio metu pavyko suburti kelias dešimtis nuolatinių aukotojų. Kaip ir kiti pašnekovai, R. Dičpetrienė sakė, jog nuolat aukojančių geradarių būrys – pagrindinis organizacijos siekis.
„Šiuo metu periodiškai aukas mums perveda apie 40 žmonių. Tačiau apie juos nieko nežinome – tik vardą, pavardę ir banką, iš kurio gauti pinigai. Taip pat labai svarbu išlaikyti ryšį su žmogumi, kiekvienam paaukojusiam svarbu, kam ir kokiu tikslu atiteks pinigai“, – teigė organizacijos „Gelbėkit vaikus“ atstovė.
Organizacijai pavyko sėkmingai įgyvendinti aukų dėžučių idėją. Surenkamos aukos – vienas iš pragyvenimo ir projektų tęstinumo garantų šaltinių.
Šiuo metu įvairiose Lietuvos įstaigose ir įmonėse stovi 350 „Gelbėkit vaikus“ ženklu pažymėtų dėžučių. R. Dičpetrienė teigė, jog kiekvienas, net ir baltas, į dėželę įmestas centas – svarbus: „Iš pirmo žvilgsnio neatrodo, tačiau vien baltais centais iš vienos dėžutės galima surinkti apie 250 litų.“
Vien per praėjusių metų sausio–liepos mėnesius aukų dėžučių pagalba surinkta apie 40 tūkst. litų. R. Dičpetrienė sakė, jog šią idėją bandys dar labiau vystyti.
