Lietuvoje pirmą kartą atliekamas tyrimas, kuris turėtų
parodyti, ar lietuvius galima laikyti mokslo siekiančiais europiečiais. Tokia
priemonė pagal Europos bendrijų rekomendacijas šių metų kovo-balandžio mėnesiais
mūsų šalyje vykdoma norint išsiaiškinti suaugusiųjų švietimo, savišvietos lygį
Lietuvoje ir palyginti jį su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis.
Mūsų mieste ir rajone tyrimą vykdo Panevėžio teritorinė statistikos valdyba. Jos specialistės ketina apklausti 188 miesto ir 60 rajono gyventojų nuo 25 iki 64 metų, kad paaiškėtų, kiek suaugusiųjų vis dar mokosi, kelia kvalifikaciją kursuose, seminaruose, kas kitiems trukdo tai daryti.
Iki šiol suaugusiųjų švietimo lygis, kaip teigia Panevėžio teritorinės statistikos valdybos vyresnioji specialistė ir tyrimo vadovė Sigita Avižienienė, mūsų šalyje nebuvo tirtas. Tiesa, prieš 3 metus buvo atlikta bandomoji apklausa, jos rezultatai nebuvo džiugūs: Lietuva tarp ES šalių atsidūrė vienoje iš paskutinių vietų. Besimokančių suaugusiųjų skaičius tesiekė 28 proc., Estijoje jis buvo 31 proc., Latvijoje – 46 proc. Pastarojoje šalyje šis skaičius viršijo net Europos šalių vidurkį (42 proc.).
Per dabar vykstantį tyrimą atrinkta apklausti 5 tūkstančius mūsų šalies gyventojų. Jiems pirmiausia išsiunčiami informaciniai laiškai, o paskui tuos 25-64 metų žmones aplanko ir tyrimo vykdytojai. Panevėžio rajone apklausą atlieka 4 specialistės. Kad nekiltų nesusipratimų, jos privalo apklausiamiesiems pateikti darbo pažymėjimus.
„Galbūt ir lietuviai siekia tobulėti, mokytis, tačiau niekas to nežino, nes nebuvo organizuojami tyrimai. Iš tikrųjų ir ši apklausa buvo numatyta tik kitais metais, bet, ES prireikus duomenų greičiau, ji paankstinta. Tikimasi, kad po tyrimo ES atkreips dėmesį, kokios priežastys trukdo mūsų suaugusiesiems mokytis, ir galbūt skirs lėšų lietuvių švietimui ir savišvietai”, – paaiškino tyrimo tikslą S.Avižienienė.
Angelė VALENTINAVIČIENĖ
