Pasirodę ekspertų vertinimai, kad šių metų lietuvių kalbos egzamino rezultatai bus patys prasčiausi, įnešė sumaišties ir tarp abiturientų. Pasibaigus egzaminui daugelis jų lengviau atsikvėpė, tačiau kiti prisipažino, kad anglų kalbą moka geriau nei gimtąją lietuvių.
Naujas egzaminas neišgąsdino
Kaip teigė miesto Savivaldybės Švietimo skyriaus vyriausioji specialistė Akvilija Aleliūnienė, šiemet liko vienintelė užduotis – parašyti literatūrinį rašinį ar samprotavimą pasirinkta tema, remiantis bent vienu duotu autoriumi. Skirtingai nei ankstesniais metais, nebeliko teksto suvokimo užduoties. Šiemet lietuvių ir tautinių mažumų mokyklų abiturientai laikė vienodą egzaminą.
Tiesa, kitataučiams buvo daroma tam tikrų lengvatų – jie rašė trumpesnį rašinį ir galėjo padaryti daugiau kalbos klaidų.
„Nors egzamino forma ir struktūra keitėsi, bet abiturientai neišsigando. Vaikai patenkinti, kad egzaminas vyko be pertraukų, o kokie bus rezultatai, pamatysime vėliau“, – teigė A. Aleliūnienė.
Jos turimomis žiniomis, Panevėžyje valstybinį lietuvių kalbos egzaminą laikė 1019, mokyklinį – 631 gimnazistas, o rajone 142 laikė valstybinį ir 72 – mokyklinį.
Pasak specialistės, šiemet nebuvo nei alpstančiųjų, nei vėluojančiųjų ar pamiršusiųjų dokumentus. Tiesa, kiek daugiau buvo abiturientų, kuriems dėl įvairių sveikatos problemų buvo pratęstas egzamino laikas.
„Kaip pastebėjo ir Egzaminų centre, visoje šalyje padaugėjo ligoniukų, kuriems egzamino laikas pratęsiamas ar sudaromos specialios sąlygos. Bet Panevėžyje egzaminus jie laikė didvyriškai, kartu su visais, kai kurie jų net nepasinaudojo galimybe pratęsti egzamino laiką. Šiemet visi labai tvarkingai laikė egzaminus“, – sakė A. Aleliūnienė.
Rengėsi sunkiausiam
Iki egzamino pabaigos dar likus daugiau kaip valandai, egzaminų centrus paliko pirmieji gimnazistai. Kaip pasakojo 5-ojoje gimnazijoje lietuvių kalbos egzaminą laikę J. Balčikonio gimnazijos moksleiviai, jie rinkosi samprotavimo rašinį, nes čia galima remtis savo asmenine patirtimi, istorijos, kitų dalykų žiniomis, laisviau reikšti mintis. Palyginti su anglų kalbos egzaminu, lietuvių buvo daug sunkesnis, nors dar prieš egzaminą mokytojai juos nuteikė, kad lengva nebus.
„Egzaminai niekada nebūna lengvi. Tuo labiau kad mus mokytojai iš anksto nuteikė, kad lietuvių kalbos egzaminas bus pats sunkiausias. O kaip bus iš tiesų, paaiškės, kai gausime rezultatus. Jaudulys yra, nes skirtingi mokytojai skirtingai traktavo egzamino kriterijus. Gavę rezultatus pamatysime, ar gerai supratome, ko reikia, kad puikiai išlaikytum egzaminą. Tik pamatėm, kad anglų kalbą mokame geriau nei lietuvių. Bet šiaip nuotaikos geros, liko dar keli egzaminai, ir prasidės atostogos“, – kalbėjo gimnazistai, pirmieji atidavę savo darbus.
Tos pačios gimnazijos abiturientė Aistė teigė, kad egzaminas jos neišgąsdino ir rezultatų laukianti be baimės, nes lietuvių kalbos egzaminas nieko nelems. Mat mergina ketina studijuoti mediciną viename iš Anglijos universitetų.
„Tokio egzamino ir tikėjausi. Kai stropiai mokaisi 11–12 klasėse, prieš egzaminus daug ruoštis nereikia, bemiegių naktų tikrai nebuvo. Dar laukia matematikos, chemijos ir biologijos egzaminai. Svajoju stoti į mediciną Anglijoje, tad lietuvių kalbos egzamino rezultatai nėra tokie svarbūs“, – sakė Aistė.
Gavo ne tai, ką mokėsi
Kiek kitokiomis nuotaikomis iš egzamino išėjo J. Balčikonio gimnazijos moksleiviai Greta ir Salvijus. Jaunuolių teigimu, gerų rezultatų jie net nesitikintys, nes egzaminuose buvo tai, prie ko mokykloje prisilietė tik paviršutiniškai.
„Daugiausia dėmesio mokykloje skyrėme tiems autoriams, kurių tikėjomės egzamine, bet jų nebuvo arba buvo neįmanoma pritaikyti pasirinktai temai“, – apgailestavo Salvijus.
Greta pasakojo, kad mokykloje visada rašydavusi tik literatūros temas, ir egzamino metu planavo tą patį daryti, tačiau pamačiusi temas gerokai nustebo, todėl teko rinktis vieną iš samprotavimo temų.
„Kai pamačiau užduotis, pagalvojau, o Dieve, ką daryti. Teko rizikuoti ir rinktis ne tai, ką mokėjau geriausiai, todėl rezultatų nė nesiryžtu prognozuoti. Bet čia kaltė ne mūsų, o tų, kurie tokias temas ir autorius parinko. Kiek egzaminui ruošėmės, konspektavome, o nieko neprireikė. Deja, egzaminų vertintojai nematys, kiek realiai įdėta į šį darbą“, – egzamino įspūdžiais dalijosi mergina.
Svajojusi apie medicinos studijas, tik išėjusi iš egzamino ji pradėjo svarstyti, kad tai gali ir telikti svajone, nes lietuvių kalbos egzaminas jai gali pakišti koją.
„Lietuvių kalbos egzaminas viską sugadino. Svajojau stoti į mediciną, bet ten įstoti galima tik turint labai aukštus balus. Kita vertus, nepasisekęs pirmasis egzaminas slogią nuotaiką suteikia ir kitiems“, – sakė Greta.
Lina DRANSEIKAITĖ
