Stockxpert nuotr.
Londone vykusiame renginyje lietuviai įrodė, kad jie taip pat turi inovatyvių paslaugų ar produktų idėjų, galinčių prigyti visame pasaulyje. Investuotojai teigė likę sudominti, tačiau savo pinigus patikėti lietuviams skubėtų ne visi.
Pasaulio lietuvių ekonomikos forume apsilankę investuotojai vilioti ir perspektyvių šalies bendrovių pasiūlymais. Renginyje prisistačiusios bendrovės konferencijos dalyviams bandė įrodyti, kad jų sukurtos paslaugos vertos investicijų ir ateityje gali duoti nemažai pelno. Pagrindinis forumo akcentas – aukštosios technologijos, todėl ir lietuvių įmonių pristatytos idėjos buvo susijusios su daug potencialo žadančiomis informacinėmis technologijomis, kelios jų – su medicinos sričiai skirtais sprendimais. Verta paminėti ir tai, kad visos idėjos kurtos galvojant ne apie namų, o apie tarptautinę rinką. Beje, iš pradžių planuota pakylą ir mikrofoną forume suteikti tik trims bendrovėms, tačiau, organizatorių teigimu, dėl gerų idėjų gausos prisistatymus leista surengti net septynioms inovatyvioms šalies įmonėms.
Pirmąjį savo bendrovę „Mobile Solutions Center“ pristačiusį Vidmantą Liutkauską pradedančiuoju verslininku vadinti ne visai tikslu. Jo vadovaujama įmonė įkurta prieš šešerius metus ir jau ne vienus metus teikia transporto priemonių judėjimui per atstumą stebėti ir judėjimo duomenims analizuoti skirtą paslaugą. Ji taip pat yra sukūrusi platformą, remiantis mobiliojo ryšio tinklu, buvimo vietai nustatyti, o stebėjimo paslaugą pritaikiusi logistikos įmonėms. Bendrovei iki šiol pavyko kasmet didinti pajamas po 3–4 kartus, o šiuo metu ji ieško galimybių, kaip vykdyti plėtrą didelėse Vakarų šalių rinkose.
Su vietos nustatymo paslaugomis buvo susijęs ir bendrovės „Tobe GPS“ pasiūlymas. Prieš pusmetį įregistruota bendrovė yra sukūrusi nedidelį sekimo prietaisą, kurį įdėjus į žmogaus rūbų kišenę, paslaugos interneto svetainėje galima matyti to žmogaus buvimo vietą. Kadangi vietai nustatyti naudojami palydovo signalai ir mobiliojo ryšio tinklas, „Tobe GPS“ vadovo Žydrūno Andruškos teigimu, programos tikslumo paklaida siekia 1–3 metrus. Be to, neseniai pasirašę sutartį su italais, jie ketina pagaminti mažiausią tokio tipo sekimo prietaisą pasaulyje.
Prietaiso kūrėjai mano, kad jis labiausiai praverstų stebėti vaikams ar žmonėms, turintiems orientavimosi sutrikimų. Ši bendrovė jau sulaukė pritarimo iš „Verslo angelų“, tačiau ieško papildomų lėšų, kad galėtų finansuoti plėtrą kitose Europos šalyse.
Programas mobiliesiems telefonams kurianti „ActiveSec“ siūlė investuoti į mobilųjį socialinį tinklą „Eskimi“. Praėjusiais metais portalą sukūrusi Lietuvoje, šių metų kovą „ActiveSec“ suteikė galimybę juo naudotis visame pasaulyje. Šio portalo išskirtinumas, pasak bendrovės vadovo Vyto Paukščio, orientacija į mobiliųjų telefonų naudotojus. Tad ir didžiausio populiarumo jo kūrėjai tikisi sulaukti tose rinkose, kuriose pastebimas spartus mobiliojo interneto vartotojų skaičiaus augimas, nors įprastų interneto vartotojų gali būti nedaug. Per ateinančius metus bendrovė projekto plėtrą ketina finansuoti savomis lėšomis, vėliau ji norėtų sulaukti 4 mln. eurų investicijos tolesnei „Eskimi“ plėtrai pasaulyje.
Paslaptingiausia iš prisistačiusių bendrovių galima vadinti „1clickfactory“. Ši įmonė teikia verslui skirtos programinės įrangos konsultacijas ir padeda parduoti specifiniams verslo poreikiams pritaikytus produktus.
Įdomiausia tai, kad įmonę yra įkūręs danas Sorenas Fink-Jensenas, Lietuvą vietoj Danijos pasirinkęs dėl gerų informacinių technologijų specialistų.
Pagalbos iš mažos šalies rinkos idėjai paleisti į plačius tarptautinius vandenis renginyje ieškojo ir Dalia Lašaitė. Mergina su dviem bendraminčiais anksčiau buvo įkūrusi svetainę www.vaziuojam.lt, skirtą bendrakeleivių paieškai Lietuvoje, tačiau vėliau teigė supratusi, kad šią idėją galima įgyvendinti ir kitose šalyse. Pervadinę savo paslaugą į „geogoer“, šiuo metu trys pradedantys verslininkai patirties semiasi Didžiojoje Britanijoje, kurioje yra laimėję finansavimą pagal tokioms įmonėms skirtą programą „The Difference Engine“. „geogoer“ įkūrėjai mano, kad kelionių planavimas – dar viena niša, kurioje gali plėtotis socialiniai ryšiai, tik tam reikia tinkamos aplinkos. Todėl „geogoer“ svetainėje galima ieškoti keliaujančių ar pakeleivių norimu maršrutu, planuoti ir skelbti savo keliones. Paslaugos kūrėjai tikina, kad taip keliauti ne tik patogiau, bet ir ekologiškiau.
Dvi paskutinės investuotojams prisistačiusios bendrovės siūlė medicinai skirtus sprendimus. Mikro- ir nanotechnologijose besispecializuojančios „Minatech“ atstovas Vaidas Repečka pristatė itin mažus ultragarso skenerius, kurie gali būti integruoti į įvairius nešiojamuosius prietaisus, pavyzdžiui, mobilųjį telefoną. Dabartiniai ultragarso skeneriai užima gerokai daugiau vietos, todėl jų sumažinimas iki mobiliojo telefono lusto dydžio padėtų jiems paplisti. Ką galima veikti su ultragarso skeneriu savo telefone? V. Repečkos teigimu, taip modernia diagnostikos priemone galėtų naudotis daugelis žmonių ir, pavyzdžiui, namuose ar kur kitur padarytą ultragarso nuotrauką nusiųsti savo gydytojui ir nuotoliniu būdu gauti jo konsultaciją.
Dar vieną medicinos diagnostikai skirtą prietaisą pristatė Kauno technologijos universitete užgimusi bendrovė „Vittamed“. Ji yra sukūrusi pirmąjį pasaulyje neinvazinį įrenginį intrakranijiniam slėgiui, t. y. slėgiui kaukolėje matuoti. Šiuo metu pasaulyje naudojamas invazinis metodas yra rizikingas ir gana brangus, todėl naudojamas tik ypač sunkių smegenų traumų patyrusiems žmonėms. Tačiau neinvazinis metodas galėtų leisti šią procedūrą atlikti kur kas dažniau, ji būtų greitesnė ir saugesnė. Toks „Vittamed“ įrenginys kainuotų apie 60 tūkst. eurų, bendrovė po trejų metų tikisi pasaulyje parduoti daugiau kaip 100 tokių prietaisų.
Pinigai ir tikimybių teorija
Lietuvos verslininkų prisistatymus stebėjęs pradedančioms bendrovėms verslą išplėtoti padedančios įmonės „Rainmaking“ partneris Carstenas Kolbekas teigė, kad lietuviai jam padarė įspūdį. „Visos pristatytos idėjos buvo įdomios, tiesa, kai kuriais atvejais tikėjausi orientacijos į platesnę rinką. Investuotojai visą laiką ieško to, kas galėtų išaugti į labai didelę bendrovę. Kai girdi, kad maksimalus rinkos dydis siekia 100 mln. eurų, o bendrovei pavyks užimti tik tam tikrą jos dalį, tai nėra įspūdingi skaičiai“, – teigė danas C. Kolbekas.
Beje, „Rainmaking“ turėtų pasirinkti vieną lietuvių bendrovę, kuriai leistų naudotis biuro patalpomis Danijoje arba Didžiojoje Britanijoje ir teiktų konsultacijas dėl verslo plėtros. C. Kolbekas teigė įsitikinęs, kad Lietuvoje yra pakankamai talentingų žmonių, dabar reikia drąsių investuotojų, galėsiančių ateiti į šalį, investuoti į pradedančias bendroves ir padėtų lietuviams technologinius įgūdžius derinti su verslo plėtros įgūdžiais.
Tai, kad pristatytos idėjos yra vertos dėmesio, teigė ir Billas Morrowas iš tarpininkavimu tarp investuotojų ir pradedančio verslo užsiimančios agentūros „Angels Den“. Vis dėlto jis pats investuoti į lietuvių bendroves neskubėtų. „Rizikos investicijose vidurio kelio nėra – tau arba patinka, arba ne. Tačiau tai tikimybių teorija, nes pasaulyje yra 3,6 tūkst. verslo angelų ir jei 95 proc. jų tai atrodo neįdomu, vis tiek dar lieka 5 proc. arba net keli šimtai žmonių, kuriuos ta idėja sudomins“, – sakė investuotojas.
Jo nuomone, jei iš pirmo karto nepavyksta pritraukti investicijų, o idėja yra tikrai gera, reikia nenuleisti rankų ir investuotojų ieškoti toliau. Šią užduotį pradedantiems verslininkams gali palengvinti ir valdžia, kviesdama investuotojus į šalį ir suteikdama galimybių susipažinti su perspektyviomis idėjomis.
