Vilioja didesniais atlyginimais
Už grašius nenorintys lenkti nugarų tėvynėje lietuviai masiškai
bėga į Europos Sąjungos šalis, emigruoja į JAV, o pastaruoju metu vis dažniau
žvalgosi į kaimyninę Baltarusiją.
Lietuvoje sklando legendos apie kylančią baltarusių ekonominę
gerovę, be to, pamažu šiltėja dviejų šalių santykiai.
Tačiau bene didžiausias stimulas mūsų tautiečiams ieškoti
skalsesnio duonos kąsnio Baltarusijoje gali būti tai, kad šios šalies darbdaviai
patys ima rodyti daugiau iniciatyvos prisivilioti lietuvius.
Neseniai Minsko prekybos tinklas „Sosiedi“ viename didžiausių
Lietuvos dienraščių pasiskelbė ieškantis darbuotojų – virėjų, kepėjų,
konditerių, mėsos išpjaustytojų.
Darbuotojams siūlomas nuolatinis legalus darbas, t. y.
lietuviai būtų įdarbinti pagal galiojančius Baltarusijoje įstatymus, kurie
reglamentuoja užsieniečių darbą šioje šalyje. Be to, buvo garantuojamas
stabilus, laiku mokamas atlyginimas ir aprūpinimas gyvenamuoju plotu.
Prekybos tinklo „Sosiedi“ personalo skyriaus vadovė Elena
Titarenko „Sekundei“ sakė, kad lietuviai – labai geidžiami darbuotojai.
Ji nenorėjo sakyti, kiek galėtų uždirbti jų tinklui
priklausančiose parduotuvėse triūsiantys, pavyzdžiui, virėjas ar mėsos
išpjaustytojas. Pasak skyriaus vadovės, atlyginimai jų įmonėje – konfidenciali
informacija.
Personalo specialistė tik atskleidė, kad jie maždaug 20–25
procentais aukštesni nei tų specialybių darbuotojų vidutiniai atlyginimai
Lietuvoje.
„Kiekvienu atveju atlyginimo dydis yra darbdavio ir darbuotojo
susitarimo reikalas. Suprantame, kad lietuviams turime pasiūlyti geresnes
sąlygas, nei jie turi ar galėtų turėti Lietuvoje, kad būtų suinteresuoti dirbti
pas mus“, – pašnekovė leido suprasti, kad aukštos kvalifikacijos darbuotojai jų
įmonėje yra vertinami.
E.Titarenko, paklausta, ar įdarbintiems lietuviams reikėtų
mokėti už būstą, patikino, kad ne, nes jie gyventų tarnybiniuose įmonės
butuose.
Į klausimą, ar ieško darbuotojų Lietuvoje todėl, kad jų trūksta
Minske, E.Titarenko atsakė: lietuviai virėjai, konditeriai, kepėjai yra kur kas
geresni specialistai nei baltarusiai.
„Jūsų parduotuvėse matome tokių skanumynų, kokių pas mus nėra“,
– pabrėžė ji.
E.Titarenko pasakojo, kad jų įmonėje dirbantys keli lietuviai
jau įrodė esantys aukštos kvalifikacijos, darbštūs ir atsakingi.
Personalo skyriaus vadovė, paklausta, ar sulaukė daug lietuvių,
norinčių dirbti Baltarusijoje, skambučių, atsakė, kad jų buvo, bet telefonai
nekaito. Kol kas prekybos tinklo atstovai nesukirto rankomis nė su vienu
lietuviu, bet su keliais jau veda rimtas derybas.
Statybininkai pralaužė ledus
Darbo patirtį Baltarusijoje turinčios Panevėžio statybų
bendrovės „Iglus“ generalinis direktorius Mantas Leliukas nesistebi, kad
baltarusių darbdaviai žvalgosi į Lietuvą ir prisikviečia vis daugiau
lietuvių.
Pasak jo, Baltarusijos ekonomika auga, plėtojamos įvairios
sritys, o kai kur, pavyzdžiui, prekybos centrų statybos srityje, baltarusiams
trūksta kvalifikuotų darbuotojų ir patirties.
„Šiuo atžvilgiu ten situacija panaši, kokia pas mus buvo
maždaug prieš dvidešimt metų“, – sakė jis.
Baltarusijoje, Gomelyje, didžiulio prekybos centro statybose
dabar darbuojasi maždaug 30 „Iglus“ darbuotojų, pradedant eiliniais
statybininkais, baigiant vadovais.
Kalbėdamas apie šios šalies teisinę sistemą, susijusią su
užsieniečių verslo ir darbo sąlygomis Baltarusijoje, M.Leliukas teigė, kad
lietuvių bendrovės dažniausiai veikia ne kaip savarankiški juridiniai subjektai,
bet steigia naujas įmones kartu su baltarusiais partneriais.
Būtent tokioje bendrovėje ir yra įdarbinti Gomelyje triūsiantys
„Iglus“ darbuotojai.
Kuo Baltarusija patraukli lietuvių statybininkams?
Atlyginimais, – vienareikšmiškai atsakė pašnekovas.
„Iglus“ vadovo teigimu, statybininkai šioje šalyje vidutiniškai
uždirba 2–3 tūkstančius litų, brigadininkai – iki 4 tūkstančių litų, darbų
vadovai – 5–6 tūkstančius litų, o dar aukštesnio lygio vadovai – ir iki 10
tūkstančių litų per mėnesį.
O baltarusiams darbdaviams imponuoja lietuvių kvalifikacija ir
vakarietiškas požiūris į darbą.
„Ne paslaptis, kad Baltarusijoje dažnai darbuotojai geria
„kavą“ ryte, per pietus, po pietų, žiūrėk, jau nebėra kam dirbti, nes sunkiai
ant kojų bepastovi“, – pasakojo verslininkas.
Plačiau skaitykite 2010 m. spalio 21 d.
„Sekundėje“.
Inga SMALSKIENĖ
P. Luko nuotr. Iš paskos. Gali būti, kad
paskui į Baltarusiją išvažiuojančius lietuvius statybininkus patrauks ir kitų
specialybių darbuotojai.
